V.I.P. kambarėlis

.

Ši naktis buvo labiau varginanti nei įprastai. Aišku, kiekviena misija, kad ir visai paprasta, pareikalauja energijos, atidumo, susitelkimo. O grupuotėje praleidus kone visą savo gyvenimą nėra sunku tą padaryti, ypač kai esi vienas - taip, kaip Hoseok ir buvo įpratęs dirbti. Jung yra geriausias snaiperis visoje grupuotėje. Jis mokėsi iš labiausiai patyrusių, be to, iš prigimties turėjo taiklią akį, todėl vos dvidešimt dviejų Hoseok jau gauna vienas iš sudėtingiausių misijų. Negana to, vaikinas pats atsirinkdavo, į ką nori veltis pats, o ką palikti jaunesniems ar tiesiog mažiau sugebantiems. Hoseok pats nelabai suprato, kodėl sutiko atlikti misiją su Jimin. Komandinis darbas Jung nebuvo prie širdies - partnerius jis laikė tik nereikalingu "kroviniu", trukdančiu tinkamai nusiteikti. Visgi Park Jimin savo zyzimu kažkaip sugebėjo paveikti akmeninį Hoseok. Ir iš tiesų, jaunesnysis pats vienas nebūtų prasisukęs. Šiandieninis jų objektas buvo neblogai saugomas. Hobi turėjo patraukti iš kelio visus asmens sargybinius, kad Jimin galėtų prieiti prie merginos. Ir jis priėjo. Iš priekio, paskui iš nugaros ir dar velnias žino kokiomis pozomis, bet Hoseok nelabai tuo domėjosi. Jis tik keikė Jimin ir kad išvis sutiko vykdyti šitą misiją. Mielai būtų grįžęs namo, palikęs jaunesnįjį, tačiau pas šį liko automobilio rakteliai, tad Hobi buvo priverstas laukti. Vėliau paaiškėjo, jog po misijos jie turės susitikti su kitais mafijos nariais grupuotei priklausančiame naktiniame klube. Planas vykti namo vėl neišdegė, tad Hoseok buvo dvigubai susiraukęs. Galiausiai jie su Jimin nusigavo iki VIP kambarėlio. Susitikimas truko neilgai, gal penkiolika minučių, ir visiems išsinešdinus Jung pagaliau pajuto, kad gali atsipalaiduoti.
- Būtum buvęs visai pakenčiamas partneris, - prabilo, kai kambaryje liko tik Jimin, - jei tik nedulkintum savo aukų pusantros valandos, - pasukiojo rankose viskio stiklinę ir atsigėrė.

Iš tiesų, pagal savo charakterį ir susidorojimo su aukomis stilių Jimin turėjo mafijoje tam tikrą reputaciją. Klausydamas, kaip kiti nariai kalba apie jį, Hoseok dažnai girdėdavo tokius žodžius, kaip "kekšė" arba "mergišius". Jie negalėjo suprasti, kodėl toks vaikinas apskritai priklauso mafijai - dauguma čia nešiojo nesikeičiančią veido išraišką, išlikdavo šalti ir ramūs, kad ir kas nutiktų, o gyvenimo malonumų, žinoma, jei jie dar turėjo tokių, nemaišydavo su darbu. Jie manė, kad toks juokdarys neturėtų priklausyti mafijai, nes čia reikalingas greitis, efektyvumas, o ne siekimas pasismaginti. Tuo tarpu Hoseok apskritai nerūpėjo mafijos sudėtis. Šitai gaujai jis priklausė tiek, kiek jam pačiam buvo naudinga. Vaikinas labiau laikė save samdomu snaiperiu, o ne pilnu mafijos nariu, nors ir turėjo "firminę" gaujos tattoo. O žudymas Hoseok buvo ne ypač mėgstamas, tačiau pelningas darbas. Kito varianto prasimanyti pinigų išgyvenimui vaikinas neturėjo.
- Tai kodėl nedulkinai? Gal pačiam kvapo pritrūko? - abejingai tarstelėjo. Hoseok buvo visiškai tikras - toks, kaip Jimin, dviejų valandų neištvertų. - Kai užsimanau, randu ką dulkinti ir be mafijos bosų dukryčių, - Hobi nebuvo sekso maniakas, tačiau kaip vyras turėjo savų poreikių ir prireikus juos numalšinti vaikinas žinojo, kur paskambinti. Norai kuriam laikui būdavo patenkinti ir jam pilnai to užteko. - Vaike, tu čia su manim šneki? O kada pats nusprendei, kad gali save karūnuoti sekso guru? - šyptelėjo. Sekso guru. Dar viena smegenų pudrintojų rūšis. - Stovėjai už durų ir skaičiavai? Žinojau, kad tu priplaukęs, bet kad šitaip... - Hoseok nuoširdžiai stebėjosi kaip šis pokalbis vis dar tęsėsi. Vaikinas užsivertė viskio stiklinę taip užbaigdamas jos turinį. Nepaisydamas fakto, kad visai neseniai rūkė, Hobi išsitraukė cigaretę ir prisidegė. Pastaruoju metu pradėjo rūkyti dažniau nei įprastai. Vaikinas žvilgtelėjo į laikrodį ant riešo. Metas eiti. Bet tik po šitos cigaretės.

- Jei ji siaubingai nuobodi, kodėl ją dulkini? - paklausė. Tau nepatinka mafija, kodėl jai dirbi? - nuskambėjo balselis Hoseok galvoje. Atsakymas buvo vienas - nėra kito pasirinkimo. Tačiau Jimin turėjo pasirinkimą. Sprendžiant iš jo išvaizdos, daugybę pasirinkimų. - Aš taip nemanau. Tiesą sakant, aš apie tave išvis nieko nemanau, - Hobi pridėjo cigaretę prie lūpų. Jo žodžiai buvo melas, tačiau net pats sau nebūtų to pripažinęs. Gerai, galbūt kartą, nors niekas to ir nepastebėjo, Hoseok spoksojo į Jimin ilgiau nei heteroseksualiam vyrui derėtų, kokiu vaikinas save ir laikė. Bet ką padarysi, jei jaunesnysis tą dieną atrodė karštas kaip šviežiai iškepta bandelė, į kurią norisi suleisti dantis. Net ir būnant heteroseksualiu galima tai pripažinti, ar ne? - Neee, mažiausiai noriu žinoti, ką jūs su bose užsidarę kambary veikiat, - nutaisė pasišlykštėjusią veido išraišką. Su pačia bose Hoseok reikalų turėjo mažai, nes jam tiesiog visiškai nerūpėjo kilti karjeros laiptais mafijoje. Vaikinas abejojo, kad tarp jos ir Jimin galėtų būti kokie nors kitokie nei dalykiniai santykiai, bet visko gali būti. Hobi bosės asmeniškai nepažinojo, o be to, moterys irgi turi savų poreikių.
Pavadintas seneliu Hoseok tik šyptelėjo ir išpūtė dūmus, kurių nuo abiejų vaikinų cigarečių jau nemažas debesis palubėje susikaupė. - Plepė. Nesilaiko konfidencialumo, - Hoseok nepatinka, kai apie jį nuteka per daug informacijos. Ypač turint omenyje, kad ta mergina yra kekšė ir Hobi moka pinigus, kad jo paslaptys liktų saugios. - O kodėl man apskritai turėtų rūpėti jos malonumas? Aš sumokėjau už savo pramogą, - užtrukti penkias minutes ar penkias sekundes buvo tik paties Hoseok reikalas. Jis nesiekė prieš nieką savo pajėgumu pasirodyti. - Supranti, aš ne toks kaip tu. Prieš mirtį paskutinės palaimos nesuteikinėju.
Cigaretei vis trumpėjant augo ir noras palikti klubą, šitą prirūkytą kambarį ir Jimin, tačiau viltys ir vėl buvo sudaužytos. Baigęs visus reikalus Hoseok labai nenorėjo turėti dar daugiau reikalų, bet ką padarysi. Kai Jimin numetė jam maišelį su suktinėmis Hobi pažiūrėjo į jaunesnįjį reikšmingu žvilgsniu, maždaug, "tu rimtai?". Juk bosė norėtų juos matyti tvirtai stovinčius ant žemės, o ne padebesiuose. Hobi pavartė rankose maišelį ir galiausiai pasidavė pagundai. Žolė jam visada padėdavo atsipalaiduoti geriau nei bet kas kitas. Išsitraukęs vieną suktinę prisidegė ir lėtai įtraukė to saldaus dūmo. Po kiek laiko pajuto, kaip viso kūno raumenys atsipalaiduoja, o ir Jimin gulintis ant stalo visai nestebina. Jaunesniojo noras kažkodėl Hobi pasirodė juokingas ir jis iš tikrųjų nuoširdžiai nusijuokė tuo juoku, kurį yra girdėję labai nedaug žmonių. - Atrodai kaip keptas paršiukas, - Hoseok taip pat pasakė tai, kas ant liežuvio sukosi. Kai Jimin galva kabėjo atvirkščiai, jo skruostai kažkodėl atrodė putlesni ir turbūt tai sukėlė Hoseok tokią asociaciją. Ir dar faktas, kad jis buvo ant stalo... Hobi dabar tikrai tokio patiekalo neatsisakytų.

Jimin atsakymo iki galo nesupratęs Hobi tik pakraipė galvą. Jaunesniojo požiūris jam pasirodė keistas, bet vaikinas nebetęsė tos temos. Juk nenorėjo auklėti ar įteigti Jimin savo tiesos. Galų gale juodaplaukiui buvo visiškai vis viena, ką jaunesnysis dulkina. - Bet aš iš tikrųjų apie tave nieko nemaniau. Supranti, aš susidarau nuomonę apie žmogų tik tada, kai su juo daugiau pabendrauju. Štai po šio vakaro jau turėčiau ką apie tave pasakyti, - ramiai paaiškino. Hoseok visuomet stengdavosi matyti dalykus tokius, kokie jie yra, nes jo paties gyvenime išvis nebuvo vaidybos, apsimetinėjimo. Hobi nemėgo ir apkalbų, kurias net ir dirbant daugiausia vyriškoje kompanijoje galėjai girdėti ant kiekvieno kampo. Jomis vaikinas nepasitikėjo - geriausia pačiam objektyviai įvertinti žmogų, negu prieš tai iš kitų lūpų išgirsti, su kuo jis miega. Šiuo atveju Hoseok išgirdo, su kuo Jimin nemiega. Vyresnysis nieko neatsakė, bet padarė išvadą, kad vis dėlto Jimin turi tam tikras ribas.
- Painioji skirtingus dalykus. Narcizas esi tu, nes myli save labiau nei aš save. O aš... tik pasiimu tai, už ką sumokėjau pinigus, - kekšės turėtų mažiausiai skųstis, kad klientai jų nepatenkina. Tačiau Hobi galvoje dabar sukosi kitas dalykas - mažybinė jo vardo versija, ką tik išėjusi iš Jimin lūpų, ir ta šypsenėlė jo veide. Apskritai Hoseok nemėgo, kai mažai pažįstami žmonės iškraipo jo vardą, tačiau kai tai padarė Jimin... Sakykim, kad Hobi pajuto kažką, ko neturėjo ir nenorėjo pajusti. - Dar kartą mane taip pavadink ir padovanosiu tau skylę kaktoj, - šaltu balsu ir abejingu veidu ištarė nė nepažvelgęs jaunesniajam į akis.
Hoseok buvo surūkęs daugiau nei pusę suktinės, kai pilnai pajuto jos poveikį. Būtų gerai visada būti tokiam lengvam, nesuvaržytam. Matydamas kabančią Jimin galvą Hobi nevalingai įvėlė pirštus į jo juodus plaukus, kurie pasirodė puresni už puriausią debesėlį, kokiu Hoseok dabar taip troško būti. Jaunesniojo žodžiai tamsiaplaukiui ir vėl sukėlė krizenimo bangą. - Kalbantis keptas paršiukas... Kaip miela, - vėl nusijuokė. Tie, kurie pažinojo tik šaltą nepajudinamą Hoseok, dabar turėtų būti labai nustebę. Vis dėlto vaikinas vėl surimtėjo ir ėmė apžiūrinėti Jimin veido bruožus. Žvilgsnis sustojo ties putliomis lūpomis. Nuo žolės Hobi prarado laiko nuovoką ir jam atrodė, kad kokias pora valandų spoksojo į Jimin lūpas, nors iš tiesų gal tik kelias minutes. Suktinės buvo likę visai nedaug, tad Hoseok smarkiai, bet ne į plaučius įtraukė vien tam, kad galėtų arčiau jaunesniojo lūpų pasilenkti ir pro jas paskutinį dūmą vaikinui perduoti. Tuomet Hobi atsistojo bei šiaip ne taip užsilipo ant stalo. Vaikinas išsitiesė padėdamas galvą Jimin ant krūtinės, o tada vyresniojo ranka visai netyčia palindo po jo marškinėliais. Hoseok pirštų galais slydo švelnia oda mėgaudamasis tuo pojūčiu, kuris atrodė beveik nerealus. - Jimin... Ar gali dėl manęs kai ką padaryti? - lėtai paklausė ir prisiartino prie jaunesniojo kaklo, kuris, atrodo, taip ir prašėsi Hoseok lūpų. - Nusirenk, - sušnabždėjo visai arti Jimin odos.

Kai Jimin sujudėjo, Hobi iš tiesų manė, kad jie tuoj kris ant grindų su visu stalu, bet jaunesnysis užtikrintai apvertė juodaplaukį ant nugaros jam net nespėjus susivokti, kas vyksta. Žolė visuomet smarkiai prailgindavo Hoseok reakcijos laiką. Vaikinas matė, kaip link jo pamažu artėja Jimin veidas ir Hobi pagalvojo, kad be proto norėtų jį pabučiuoti, tačiau susivokti ir vėl prireikė milijono metų, tad proga liko neišnaudota. Vaikinas pakėlė galvą nuo stalo, kad galėtų toliau žiūrėti į Jimin. Stebėdamas, kaip šis lieka pusiau nuogas Hoseok sunkiai nurijo seilės. Atplėšti akis nuo Jimin dabar pasirodė neįmanomas uždavinys, ypač kai fantazija ėmė kurti vaizdus, kaip būtų galima pamylėti kiekvieną to nuostabaus kūno lopinėlį. Vaikinas žvilgsniu praktiškai rijo jaunesnįjį, tačiau jo pasakyta frazė kažkaip išsklaidė nuotaiką ir Hobi vėl ėmė juoktis lyg Jimin būtų kokį anekdotą skėlęs.
- Palauk, tuoj, - Hoseok šiaip ne taip pakilo nuo stalo, priėjo prie kambarėlio durų, jas atidarė ir kiek galėdamas ėmė rėkti. - Eiii visi, mano vardas Hoseok! - jo balsas vos girdėjosi per trankią muziką, tad nė vienas žvilgsnis į vaikiną nenukrypo. Vis dėlto jis nusprendė įvykdęs užduotį ir uždaręs duris pasisuko į Jimin. - Va, dabar jau žino, - plačiai išsišiepė. Dėl viso pikto Hobi duris užrakino - nors ir labai apsvaigęs, nujautė, kad šitame kambaryje gali įvykti kai kas, ko pašaliniams nereikia matyti. - Tai kur mes baigėm? Taip... tu dar neįvykdei mano prašymo, - su šypsenėle pažvelgė į džinsus, kuriuos Jimin vis dar vilkėjo. Hoseok nežinojo, kodėl į jo galvą įsismelkė koks keistas noras, tačiau jam dabar labiausiai norėjosi pamatyti Jimin be drabužių. Pačiam irgi būtų neblogai jų atsikratyti, nes vien per paskutines kelias akimirkas kambario temperatūra jau atrodė pakilusi keliais laipsniais. O dar visa naktis prieš akis.

- Norėjau... - čia stojo ilga pauzė ir Hobi užsispoksojo kažkur į kambario sieną, bandydamas prisiminti. - Velnias, pats pamiršau, - nusijuokė. Hoseok elgėsi ir atrodė kaip visiškas idiotas, bet jam nė kiek nerūpėjo. Tačiau tik tol, kol Jimin buvo šalia, šiame kambaryje, ir jiedu skraidė kažkur padebesiais, nemąstydami, neanalizuodami savo ir kito žodžių ar veiksmų. Tiesiog būdami. Nevaidindami ir neslėpdami jausmų, kuriuos vienas kitam sukelia.
Kai Jimin atsigulė, Hobi pats atsisėdo ant grindų, atsiremdamas nugara į duris. Arčiau žemės buvo vėsiau. Be jokios priežasties vaikinas nusitraukė nuo savęs marškinėlius ir metė kažkur aukštyn taip, kad jie nusileido ant lempos ir užtamsino pusę kambario. Kaip sakoma, prie tamsos daugiau drąsos, tad Hobi visai patiko ta prietema, bet visų šviesų užgesinti nepanoro. Tada negalėtų matyti ir gėrėtis tuo tobulu Jimin kūnu.
- Einam kada nors pažiūrėt į žvaigždes. Dviese, - tarė Hoseok tokiu svajingu balsu, užvertęs galvą į lubas, tarsi ten visus įmanomus žvaigždynus matytų. - Nors tu pats kaip žvaigždė. Toks... ryškus. Ne, tada geriau kaip saulė. Bet saulė ir yra žvaigždė! Geras, ane? - sukrizeno ir staiga surimtėjo, nes vėl ėmėsi tyrinėti "žvaigždynus". Hobi atsipeikėjo tik tada, kai pajuto prisiliečiant švelnias Jimin lūpas. Tos pačios lūpos, į kurias visą vakarą taikėsi įsisiurbti. Tas jausmas realybėje buvo dar geresnis, nei Hoseok galėjo įsivaizduoti. Vaikinas prisitraukė Jimin šlaunis arčiau ir pasisodino ant kelių, o rankomis ėmė tyrinėti jo odą. - Duosiu, aš būsiu tavo hamburgeris, tavo kebabas ir kas tik nori, mažuti, - paskubomis sušnabždėjo ir vėl aistringai pabučiavo jaunesnįjį. Jo pirštai nuklydo prie Jimin džinsų sagos. - Man atrodo, prisiminiau, ko iš tavęs norėjau, - bučinio metu šyptelėjo ir toliau neatsitraukė nuo tamsiaplaukio, tarsi nuo to priklausytų Hoseok gyvybė. Tačiau Jimin nieko daryti nebereikės, savo norus Hobi išpildys pats - vaikinas jau prasegė jaunesniojo džinsus ir pamažu tempė juos žemyn.

- Mes su tėčiu stebėdavom žvaigždes vaikystėje. Tiksliau, aš stebėdavau. O jis šaudydavo žmones, - nusijuokė. Tėtis Hoseok mamai visada taip ir sakydavo. "Vežuosi jį pažiūrėti žvaigždžių" - kalbėdavo jis sodindamas savo sūnų į automobilį. Iš tiesų Hobi tėvas nebuvo romantikas. Jis buvo pernelyg paskendęs mafijos reikaluose, kad gaištų laiką tokiems dalykams. Tik motinai tai dažnai nepatikdavo. "Tu visai neskiri laiko savo vaikui" - priekaištaudavo tol, kol tėtis privalėjo kažko imtis, kad namuose vėl būtų ramu.
- Mes ir būsim kartu, Jiminie. Tik turėsi laikyt mano ranką ir niekada nepaleist. Sutarėm? - neaišku, kas jiems užėjo, kad vos ne meilės prisipažinimus vienas kitam pradėjo sakyti. Tačiau žolės poveikis neturėjo konkretaus ir aiškaus apibrėžimo - jo dėka net ir du mafijozai gali tapti poetais. Jimin pradėjus rausti Hoseok vėl užsimanė suspausti tarp delnų jo skruostus. Jaunesnysis kėlė jam tiek daug skirtingų jausmų vienu metu, kad sunku buvo ir pačiam supaisyti. - O tu nustok būti toks mielas, mano širdis neatlaikys, - dramatiškai ištarė ir susiėmęs už krūtinės pavaidino, jog gavo infarktą. Gerai, kad netrukus veiksmai visai kita linkme pasisuko. Hoseok galėjo suspausti Jimin skruostus, bet ne tuos ant veido, o žemiau, kurie irgi pasirodė tobuli kaip dvi bandelės ir Hobi nenorėjo rankų atitraukti. Aišku, jaunesnysis labai gražiai atrodė su tais džinsais, bet Hoseok labiau norėjo pamatyti juos ant grindų, todėl stengėsi kaip galėdamas, bet kol kas buvo pernelyg apsvaigęs ir nesuprato, jog nieko neišeis, kol Jimin sėdi. Užtai per tą laiką spėjo gausiai apdovanoti jaunesniojo lūpas ir kaklą bučiniais. Tiesą sakant, jau senokai su niekuo tokios ilgos įžangos nebuvo. Bet čia buvo Jimin ir vien tai reiškė, kad šis kartas ypatingas.
Hoseok visą laiką negalėjo nustot juoktis iš vaikino bandymų numauti jam džinsus. Galiausiai Jimin pasidavė ir Hoseok paguldė jį ant grindų pats atsidurdamas virš vaikino. Taip buvo patogiau atsikratyti visais likusiais rūbais (apatinius taip pat pašalino, kad paskui nebereikėtų dėl to galvos sukti). Tuomet patogiai įsitaisė tarp jaunesniojo kojų, kad galėtų mėgautis vaizdu. Kai Hobi noras pagaliau išsipildė jis ilgą laiką negalėjo nuo Jimin žvilgsnio atitraukti. - Koks tu gražus, Jimin... - tyliai, apsvaigusiu balsu ištarė. Tada pasilenkė ir ėmė bučiuoti jo krūtinę, pilvą ir šlaunis visai prie pat pasididžiavimo. - Tobulas... - sušnabždėjo prie jo odos ir toliau kankinančiai lėtai dėliojo ant jos bučinius.

- Tik bandžiau būt mielas, šikniau. Nekenčiu tavęs, - sumurmėjo Hobi. Vaikinas trumpam grįžo į senąjį save, matyt, reikėjo daugiau žolės, kad galėtų ilgiau apie žvaigždes spangti. Tačiau šiuo metu jį labiau veikė kitas narkotikas, vardu Jimin. - Ne, tu esi mielas. Nesiginčyk su manim, - Hoseok pirštais suėmė jaunesniojo smarką ir pabučiavo jo lūpas. - Ir taip, aš tave dulkinsiu. Ruoškis, - sakydamas šiuos žodžius turėjo omenyje, kad Jimin kūnas po visko dar kurį laiką primins apie šitą naktį.
Tiesą sakant, Hoseok nenorėjo taip greitai duoti tai, ko Jimin nori. Būtų dar mielai pasiklausęs jo aimanų ir prašymų greičiau viską užbaigti. Bet apsvaigęs Hobi ir pats buvo nenusiteikęs laukti, kai jaunesniojo žvilgsnyje matė tiek noro ir desperacijos. O dar visa atmosfera... Toks jausmas, kad ne kambaryje sėdėjo, o ant keptuvės. Hoseok žinojo, jog tik vienas dalykas gali jiems padėti.
Atsitraukęs nuo jaunesniojo Hobi pastebėjo jo išraudusius skruostus ir vėl pasilenkė taip, kad galėtų žvelgti į akis. - Nesigėdyk, Jiminie, - švelniai kaip su mažu vaiku kalbėjo. - Aš tavęs taip noriu... - sušnabždėjo ir įsisiurbė jaunesniajam į lūpas. Hoseok pats to nesuprato, bet pasakė visus tris dalykus, kuriuos Jimin norėjo, kad jis pasakytų. - Man patinka, kai tu prašai ir aš nenoriu, kad tai baigtųsi... Bet gerai, nebekankinsiu. Paimsiu tave, - Hobi dantimis užkabino Jimin apatinę lūpą. Tada vėl atsitraukė ir užvertė jaunesniojo kojas, kad turėtų geresnį priėjimą prie visų jautriausių jo vietų. Prilaikydamas šlaunis lėtai įėjo į Jimin išleisdamas tylią aimaną. Paprastai Hoseok nebūtų toks, tai yra, nepraleistų pasiruošimo dalies, bet šį kartą jis buvo per daug apsvaigęs, kad rūpintųsi tokiais dalykais. Pamažu vaikinas greitino tempą, tuo pačiu priartindamas ir jų malonumo viršūnę.

Hoseok išsišiepė išgirdęs žodžius "kitą kartą". Jei Jimin iš tiesų buvo nusiteikęs kitam kartui, tai labai geras ženklas. - Galbūt. Bet turi pripažinti, kad esi mielas, jei nori, kad parodyčiau, kaip myliu, - mirktelėjo. Neaišku, ar tai, kas šį vakarą tarp jų užsimezgė, jau galima vadinti meile. Gali būti, kad kol kas Hoseok tik žaidė su Jimin arba bent pats taip manė. Tačiau juodaplaukis jam buvo ypatingas ir Hobi niekada nebegalės į jį žiūrėti kaip į eilinį tos pačios mafijos narį.
Vaikinas negalėjo atsižiūrėti, koks Jimin buvo paklusnus, kaip troško patirti malonumą. Hoseok tai dar labiau užvedė. Jeigu dabar nebūtų toks apsvaigęs, tikrai sugebėtų geriau pasirūpinti Jimin, galbūt būtų ilgiau jį pakankinęs, kad kulminacija būtų stipresnė. Bet Hoseok apie tai negalvojo, jis vadovavosi vien savo pojūčiais, kurie sakė tik viena - norą būti juodaplaukio viduje.
Nenustodamas judinti klubų Hoseok nusibraukė nuo kaktos šlapius plaukus. Kambaryje buvo taip karšta, kad netrukus abiejų vaikinų oda pasidengė mažais lašeliais. Hobi pasilenkė prie Jimin ir dar kartą įsisiurbė į jo nuo bučinių ir taip paraudusias lūpas. Jis pajuto, kad juodaplaukis tuoj peržengs ribą, tad po truputį sulėtino tempą, vis dar likdamas Jimin viduje.
- Noriu garsiai išgirsti savo vardą, kai tu baigsi. Būsi geras berniukas ir padarysi tai dėl manęs? - sušnabždėjo lūpomis liesdamas Jimin odą. Tada Hoseok iš naujo įsibėgėjo ir ėmė dar giliau bei greičiau judinti klubus. Tai, kas buvo anksčiau, dar galima pavadinti mylėjimusi, o dabar Hobi iš tiesų dulkino Jimin, kaip ir buvo pažadėjęs. Juk reikia geriausia pasilikti pabaigai, ar ne? Netrukus Hoseok išleido dar keletą aimanų ir baigė. Ištraukęs savo pasididžiavimą suėmė juodaplaukio skruostus, švelniai pabučiavo bei krito šalia Jimin ant grindų. Reikėjo laiko atsigauti po to, kas ką tik įvyko.

- Nemanau, gražuoli, - nusišypsojo. - Šaunuolis, - pagyrė vaikiną. Kol kas būdamas su Jimin Hobi jautėsi savo vietoje. Žinoma, visiškai blaivi jie nebūtų flirtavę vienas su kitu ir juo labiau šis vakaras nebūtų privedęs prie sekso. Jei ne žolė, jie abu jau ramiai namuose sėdėtų. Tačiau įvyko kai kas, ko Hoseok greičiausiai gailėsis. Jis nemėgo emocijų ir šis vakaras labai apsunkins vaikino tolimesnį gyvenimą, jeigu netyčia atsiras kažkokie jausmai Jimin.
Hobi vis dar tysojo ant grindų, o juodaplaukis jau rengėsi išeiti. Kadangi Hoseok vis dar buvo pusiau apsvaigęs, dalis jo nenorėjo taip greitai paleisti jaunesniojo iš rankų, o blaivioji pusė sakė "tegu eina, man tas pats". Bet net ir tai nebuvo visiška tiesa. Vaikinas suvokė, kad dabar Jimin išeis pro tas duris ir gali būti, kad tuo jų bendravimas bus baigtas, teliks nejaukus žvilgsnio nusukimas į šalį sutikus vienas kitą mafijos būstinės koridoriuje. Hoseok pajuto nusivylimą, kuris jau tada nereiškė nieko gero.
- Aš tavęs irgi, - ištarė jau atgavęs normalų kvėpavimo ritmą. Jau geriau iš tiesų būtų nekentęs - nužudei ir baigta. Į Jimin bučinį vaikinas atsakė labai vangiai ir tarsi nenoromis, nes neketino parodyti, jog jam rūpi ar kažką. Jaunesniajam atsisveikinus Hobi nutylėjo. Tik juodaplaukiui dingus nežymiai šyptelėjo sau, apsirengė ir išėjo pro duris.

Soohyuk visur visada atsirasdavo anksčiau nei būdavo sutarta. Tam ir priežastį turėjo, paprasčiausiai mėgdavo jaustis tarsi aplinkos šeimininkas, tad reikėdavo su ja susipažinti. Išlipus iš automobilio, raktelius padavė vaikinui, kuris buvo atsakingas už pasirūpinimą automobiliu bei surūkius cigaretę, jiedu patraukė į vidų. Pačiame klube veiksmas jau vyko ir garsi muzika privertė vyrą greitai susiraukti. Visgi ilgai netruko jų kelionė iki kambario, kur turėjo vykti susitikimas. Pravėręs duris, pirmiausia, kaip tikras džentelmenas, praleido savo berniuką ir tada įėjęs pats apsidairė, net ir ganėtinai prabangus kambarys jam atrodė taip pigiai, na, jis tikrai nekentė tokių vietų. Pirmiausia ant sofos pasodinęs Taehyung, jis pakštelėjo šiam į skruostą.- išgersi su manimi, mažuti ?- kilstelėjo antakius, visgi pašalinių šioje patalpoje būti negalėjo, tad viskio įsipilti teko pačiam. Tada pats atsisėdo šalia, pasirinko sofą pačią tinkamiausią, mat ši buvo tiesiai į duris.- pasistengsim greitai grįžti namo ir aš tave labai gerai iškrušiu,- labiau save šiais žodžiais guosdamas, susižavėjusiu žvilgsniu nužvelgė mylimąjį, kuris su tuo chokeriu atrodė nepakartojamai.

Taehyung išties didelio noro čia važiuoti nerodė, tačiau, kad jau vyresnysis vaikinas paprašė j keliauti kartu, atsisakyti jis nelabai galėjo. Nemėgo jis vietų, kur būdavo daug žmonių, prakaito ir viso kito, tačiau kartais ir jis norėdavo prasiblaškyti. Deja, šiandien nebuvo ta diena, todėl vaikinas su visiškai neperskaitoma veido išraiška ir nuostabia kekšės aura, tiesiog keliavo pro klubą, sekdamas paskui žmogų, kuris juos vedė link vip kambario. Muzika ir dūmai, sklandantys ore jam lengvai apsuko galvą ir į šią įpūtė ne visai reikalingų minčių. Staiga vaikino viduje tiesiog įsiliepsnojo noras šokti, tačiau jėgų jis tam neturėjo. Žinojo, kas galėtų padėti, tačiau prie vyresniojo vartoti nebegalėjo. Jis greičiausiai būtų šį užmušęs, arba dar blogiau, išmetęs iš savo namų ir palikęs. Todėl apie narkotikus savo mintis teko nustumti į šalį. Na, kol kas jam tai bent jau pavyko.
Atsiradus vip kambaryje, Taehyung apsižvalgė ir padėjo savo subinaitę ten, kur vyresnysis liepė. Jam čia nepatiko, tačiau jau geriau būti tokiame kambaryje nei salėje, kur vakarojo visi tie paprasti mirtingieji,- Žinoma, kažkaip save nuodyti tai reikia,- Linktelėjo Taehyung. Kažkodėl buvo sau neįprastai rimtas, tačiau to per daug nesureiškimo. Nuotaikų kaita buvo gana įprastas reiškinys jo gyvenime, todėl net pats ėmė to nepastebėti,- Puiku, daug mieliau dabar jaučiau tavo penį savyje, o ne sėdėčiau ant šitos sofos, kur koks nors turtingas senis, kažkada dulkino šiek tiek aukštesnės klasės prostitutę,- Dramatiškai atsiduso Taehyung ir prikandęs savo apatinę lūpą, pažvelgė į Soohyuk. Dabar tikrai nebūtų atsisakęs jo pasididžiavimo.

Jautimas, kad jaunėliui čia nepatiko, vyrą stipriai erzino, tačiau negalėjo eiti į tokį susitikimą vienas. Kas atsivesdavo kekšę, kas dar ką nors, visgi palydos reikėdavo, tai buvo paprasčiausiai įprasta. Dažniausiai žmonės visgi kartu antrų pusių nepasiimdavo, tačiau jis žinojo, kad Taehyung susierzintų, jei Soohyuk kokią kekšę pasiimtų, dėl to nusprendė jį pakankinti šia ne itin smagia veikla.
-Man nepatinka, kai taip kalbi,- nukirto jis, stengdamasis ignoruoti jo nuotaikų kaitas, dabar savo didžio silpnumo žvelgiant į mylimąjį rodyti nereikėjo. Verslas buvo verslas.- mažuti, nesvarbu,kas kur ką dulkino, būk gerutis, prašau,- švelniai pasakė savo berniukui ir prispaudė savo lūpas jam prie kaktos, vos tik įpylė jiems išgerti. Kai vyras jau žiojosi, kad atsigertų, durys prasivėrė ir įžengė gerokai už Soohyuk vyresnis vyras su visai malonia veido išraiška, paskui kurį sekė ganėtinai jauna mergina. Vyras apsidžiaugęs, kad pirmasis pasirodė svarbiausias ir maloniausias žmogus visoje industrijoje, pabaksnojo mylimajam į petį ir pats pirmasis atsistojo bei nulenkė galvą. Visgi jo veido išraiška pasikeitė, kai pro duris žengė kitas vyras, galbūt tik keliais metais vyresnis už patį Soohyuk, paskui jį sekė už Taehyung aiškiai jaunesnis vaikinas, Soohyuk vos nenusipurtė, jau žiojosi kažką sakyti, tačiau tas vyras buvo pirmasis.- O, malonu, Soohyuk, įsitaisei žaisliuką?- paklausė jis su savimi pasitikinčia veido išraišką, aiškiai atpažindamas Taehyung.- sėskimės,- visgi vyriausiasis prabilo ir visi susėdo. Kitų dviejų palydovai liko stovėti, tačiau Soohyuk palydovas nebuvo bet kas ir jis įsmeigė akis į savo vaikiną, kad šis atsisėstų.

-Atleisk, kitą kart pabandysiu paslėpti savo charakterį,- Sarkastiškai tarė vyras, nors ginčytis su Soohyuk paprasčiausiai neturėjo jėgų, o be to labai abejojo, jog šis įvykdytų jo slaptą svajonę ir jį čia pat gerai išdulkintų. Bet ką jau, verslo reikalai juk pirmiausia, ar ne?- Nebijok, su tavo aukščiausios klasės kolegomis elgsiuosi it paklusnus šuniukas,- Nuramino Soohyuk Taehyung, net nebandydamas apsimesti, kad dabar laukė to susitikimo. Jį pykino nuo kitų industrijoje besisukančių vyrų, ypač tada, kai kelis iš jų pažinojo ir be proto nenorėjo čia jų išvysti. Tačiau Soohyuk apie tai nežinojo ir sužinoti jam lemta nebuvo. Staiga prasivėrus durims, Taehyung pasekė vyresniojo pavyzdžiu ir atsistojo, nulenkdamas savo galvą malonaus veido savininkui, tačiau kai pakėlė savo akis, Taehyung vos ne aiktelėjo. Na, atrodė, kad visiems jo košmarams tiesiog lemta išsipildyti. Vyrui dar nieko nepasakius, Taehyung pagriebė savo viskio stiklą ir visą jį vienu mauku išgėrė, ranka nusišluostydamas savo lūpas.
-O tu matau vis dar likai prie savo pedofiliškų pomėgių,- Kandžiai atkirto Taehyung, net nebandydamas apsimesti, kad viskas gerai. Atrodė, jog jį net supykino nuo to vyro veido. Nelaukęs net leidimo, jaunėlis atsisėdo atgal ant sofos. Jam nelabai rūpėjo ar tos kekšės liko stovėti ar ne, kartu su tais žmonėmis jis savęs neskaitė, todėl ir nesielgė, kaip žmogus be asmenybės.

-Tiesiog kodėl reikia pradėt elgtis, kaip kalei? - Soohyuk nesusilaikė, jį klaikiai erzino ,kai būtent tokiose situacijose pabusdavo tokia jaunesnio vaikino pusė, žinoma, įprastai jis žinojo ,kaip su tuo susitvarkyti ir pakelti mylimajam nuotaiką, tačiau dabar pats per daug nervinosi.- tau tereikia nežiūrėti į visus žvilgsniu, tarsi norėtum nužudyti visus, tik tiek,- pavartė akimis , nuspręsdamas daugiau apie tai nesikalbėti, tiesiog tikėjosi, kad viskas greitai susitvarkys ir jiedu greitai grįš namo.
Išgirdęs Taehyung atsaką,Soohyuk kreivai į jį pasižiūrėjo, greitai suprasdamas, jog jo berniukas su Joowon buvo pažįstami, tačiau nusprendė nieko nekomentuoti, pasikalbės apie tai kiek vėliau. Tas irgi nieko nesakė,kol Tae neatsisėdo. Net ir pačiam Joowon pasidarė smagu ir įdomu, tuo labiau, kai matė, jog Soohyuk nervinosi. Jiedu juk niekada per gerai nesutarė.
-Maniau berniukai-žaisliukai kartu su žmonėmis prie stalo nesėdi,- tokiu apmaudžiu tonu Joowon prabilo ir Soohyuk įsižiūrėjo į jį niekinančiu žvilgsniu.- jis mano partneris,- dar norėjo pridurti, kad lygiavertis, tačiau nenorėjo kelti diskusijų. Bet visgi Joowon tarsi jo negirdėjo.- nors TaeTae,- specialiai išsišiepė ir tuo perdėtai mielu tonu prabilo.- niekada nestovėdavo,jam labiau patikdavo būti ant kelių, ar ne?-susijuokė vyras žvelgdamas į Taehyung ir klausdamas būtent jo.- bet dabar žiūriu įtaisei jam antkaklį, būčiau ir aš įtaisęs, tačiau manęs ir taip klausydavo,- mirktelėjo Joowon Soohyuk , kuris po truputį pradėjo rausti iš pykčio. Jį ta informacija veikė neigiamai ir jis net neįsivaizdavo kaip reaguoti, tad padėjęs ranką ant Taehyung šlaunies tvirtai suleido ten nagus.
Tada pokalbis pradėjo suktis apie verslą, mat Joowon kuriam laikui nutilo, nors Soohyuk liko įsitempęs.