Jimin tik linktelėjo galva, žinojo, kad tas miestas jį kankino , bet jis vis turėjo vilčių, kad su tuo susitvarkys ir viskas bus kontrolėje, bet dažniausiai nelabai sekdavosi su tuo.
-Aš suprantu, hyung, puikiai žinau, jog viskas taip, kad čia niekas manęs nežino ir nenekęs manęs šiaip sau, bet vis tiek yra ta baimė ir jausmas,- vaikis tokiu labai liūdnu balsu pasakė, bet vos kilstelėjo lūpų kampučius, buvo dėkingas jam, kad stengėsi paguosti.- gerai, suraskim specialistą.. nors aš kartais bijau, jog man bus baisu ir nepasiseks,ir tada jau tavo pinigai nueis veltui,- atsiprašomai į jį pasižiūrėjo.- nenoriu būt tavo našta, noriu , kad gerai jaustumeisi su manimi.. - jis jau švelnesniu balsu pasakė, nors vis dar perpildytu liūdesiu.- tu irgi geriausias dalykas mano gyvenime, - jis daugiau nesipriešino ir nesiginčijo, o tiesiog dar ir į lūpas jam pakštelėjo tokioje pakankamai viešoje vietoje.- nenoriu tavęs palikt, niekada nenoriu, aš tave labai myliu labai labai labai ,- jaunesnysis nusišypsojo bei vėl jį tvirtai prie savęs prispaudė.