bokso ringas

Wonshik puikiai prisiminė, jog per praeitą pasimatymą jie kalbėjo apie tai, kad reiks jiems persimesti kada sporto salėje ir paimtyniauti. Štai kur jis šįkart nusprendė nusitempti Jiyeon. Nebuvo abu kažkokie aristokratai, o visgi mafijozai, tad tokia pasimatymo vieta neatrodė kaip kokia nors neadekvati. Tad šįkart metė kostiumus į šalis, parašė merginai, jog šiandien dress kodas bus sportiniai rūbai ir netrukus jau laukė jos prie jos apartamentų pastato durų. Aišku, kaip niekad, mašinoj kelias neprailgo, mat su kiekvienu susitikimu vis daugiau atrandama apie ką kalbėtis ir netrukus jie atsirado sporto centre.
- Išnuomavau mums šiandien bokso salę, būsim vieni, be pašalinių. – žaismingu tonu pasigyrė vaikinas, keliaudamas su Jiyeon pašonėj į vidų. – galėsi vartyt mane be gailesčio. – mirktelėjęs jai galiausiai pateko į vidų, kur nieko nelaukęs nuėjo daryti apšilimo, su aiškiu atviru kvietimu prisijungti ir jo šiandienos imtynių konkurentei.

Ji nejuokavo, kai pasakė jog vienas iš pasimatymų turės įvykti sporto klube – ne kitur. Tad kai sulaukė iš vaikino žinutes apie dress kodą, ji apsirengė savo sportinius rūbus (kurių be džinsų turėjo daugiau nei suknelių), įsispyrė į sportbačius ir susirišusi plaukus į uodegą, užrakinusi apartamentą, nusileido laiptais žemyn kur jau laukė Wonshik. Įsėdus, pasisveikinus su juo ir užsisegus diržą, mergina akimirksniu rado apie ką su juo pakalbėti. Vis daugiau ir daugiau rasdavo, kai tik su juo susitikdavo.
-Bijai, kad visi pamatys kaip tokia mergina suvarys tave? – erzinamai kilstelėjusi antakį, dirstelėjo į vyrą šalia jos. Numetusi netoliese savo krepšį, kuriame buvo buteliukas vandens ir kiti pagrindiniai dalykai nešiojami tašėje. Nusekusi paskui jį, mafijozė taip pat pradėjo daryti apšilimą. Buvo nusiteikusi paimtiniauti ir įrodyti jam, kad nepaisant savo išvaizdos, ji gebėjo daug ką. –Na, pasiruošęs išeiti iš čia trypdamas žemę iš gėdos? – šyptelėjusi jam, išsitiesė po mankštos.

- Taip. – kaip labai nusibaudęs ir pasiduoti neketinantis vyras suzyzė ir dar patempė lūpą prie viso dramatizmo, bet galiausiai susijuokė ir papurtė galvą. – bus įdomu pamatyti, kiek tiesos tavo žodžiuose. – šįkart žaismingu tonu, bet nuoširdžiai pasakė. Dėl to jis labai ir pasirašė tokiam pasimatymui, mat jam išties buvo labai smalsu sužinoti, kokia stipri išties buvo Jiyeon. Na, tikriausiai mafijos bose dėl nieko nebūtų išrinkta.. Baigęs apšilimą atsipūtė ir dar energingai pašokinėjo, pasiruošdamas sportiniam krūviui. – pasiruošęs tave parnešt namo, nes nebeturėsi po manęs jėgų. – mirktelėdamas atkirto ir užsiropštė į ringą, užsidėdamas pirštines. Laukė įdomus laikas.

-Tu nebijok, ko nedarau gyvenime – tai nemeluoju. – nusijuokusi po vaikino žodžių, ji pasukiojo galvą į abi puses. Kad jau taip prašėsi, matyt teks parodyti ką ji mokėjo. Pavarčiusi akis po jo pareiškimo, Jiyeon pasiėmusi pirštines užsilipo į ringą. –Gal man tave reikės parnešti atgal, nes būsi pernelyg pavargęs? – išsišiepusi ligi ausų, ji neskubėdama užsimovė pirštines. Pasukiojusi pečius į šonus ir pajudinusi dar kartą galvą į abu šonus, akimirksniu atsistojo į poziciją. –Nagi vyriški, parodyk ar nusipelnei dešiniosios rankos titulo. – jai tikai patiko jį erzinti, ji pati tai pastebėjo. Buvo iš tiesų smagu taip leisti laiką, kas galėjo pamanyti, kad tokia vieta pasimatymui tikrai puikiai tiks.

- Argi? – susidomėjęs kilstelėjo antakius ir labai suintriguotu tonu pasakė. Aišku, tai labiau buvo dramatizmas, negu rimtas klausimas, mat suprato per tuos pora jų pasimatymų, jog Jiyeon tikrai nevyniojo žodžių į vatą. Ringe laukdamas, kol ši pasiruoš ir atsistos į poziciją, dar porą kartu energingai pašokinėjo atsipalaiduodamas ir šiai pagaliau atsistojus, Wonshik priėjo prie jos ir atsistojęs į poziciją įrėmė savo rankas jai į pečius, bet pakolkas be jokios jėgos. – žiūrėsim kaip čia bus. – dar kartą žaismingai atkirtus visgi netrukus jo veido išraiška persimainė į kiek rimtesnę ir jis pradėjo naudoti jėgą, su intencija griebti ją ir parversti ant žemės kaip plunksnelė, tačiau išties, susitiko su priešinimusi. O ji tikrai nemelavo, tuo labiau kai jis tikrai nepasigailėdamas po jos žodžių naudojo pilnai savo jėgą. – oho. – sugebėjo nutęsti ir tiesiog, iš įdomumo, kaip skaudžiai bus parverstas, savo jėgą susilpnino. Leis jai laimėti pirmą raundą.

-Kodėl jūs vyrai naiviai tikit, kad moterys yra silpnos ir bejėgės? – nepiktybiškai pavarčiusi akis į jo žodžius, šiam priėjus, ji automatiškai įsitempė ir pajutus jo rankas ant jos pečių, švelniai šyptelėjo. Kas nebuvo jai būdinga ir ji tiesiog neakivaizdžiai buvo pasirengusi jį pažeminti. –Tu tik neišsigąsk ir viskas bus gerai. – dabar leidusi sau mirktelėti jam, šiam pradėjus naudoti jėgą, ji pernelyg negaišo. Vikriai išsisukusi nuo jo gniaužtų, atsidūrusi už jo (visgi mažas sudėjimas buvo labai į naudą šioje kovoje) ir sugriebusi jo pečius (keistai pajuto pernelyg mažai pasipriešinimo, bet jei jau norėjo, tikrai nesigailės), panaudojo jo svorį prieš jį patį. Taip ji buvo mokinama, nuo mažens. Visada naudokis priešo, o ne savo jėga. Pagriebusi jo ranką, apsisukusi ir visa savo jėgą naudodama pritraukusi jį prie savęs, šiaip ne taip iškėlė jį ant savęs ir negaišdama nė sekundės, pervertė jį per save. Ką tikrai mokėjo, tai šitą judesėlį ir šiam atsidūrus ant grindų, suėmė jo kaklą. Net neįsivaizdavo, kad jis leido jai jį nugalėti. –Kažką sakei? – paleidusi jo kaklą, pakilo nuo jo.

- Nesakau, kad jūs esat silpnos ir bėjėgės. – iškėlęs rankas į pasidavimo manierą visgi nusprendė nuoširdžiai pasiteisinti, nes jis nebuvo tas vyras, kuris nuvertino moteris. Na, prieš tai gal dar labiau tokiems priklausė, bet tada pamatė Jiyeon, su ja susipažino ir pradėjo su ja į pasimatymus vaikščioti.. – tiesiog taip iš fizinės išvaizdos taip gali atrodyti. – gūžtelėjo pečiais pridurdamas. Na, išties, Jiyeon buvo smulkutė ir žema moteris, kol tuo tarpu pats Wonshik buvo už ją gerokai aukštesnis, aplamai didesnis ir daugiau raumenų turintis. Bet tikrai jos nelaikė silpna, mat mafijos ji kitaip nevaldytų. – prašyčiau. – prunkštelėjo po jos replikos, tačiau vistiek, atleido savo jėgas, leisdamas pasireikšti jai, tiesiog iš įdomumo su kuo jis šiandien čia susidėjo. Buvo tikrai nustebintas jos sugebėjimais bei jėga ir net nepastebėjo, kaip gulėjo ištiestas ant žemės, o nuo smūgio truputėlį ir visas oras iš plaučių išėjo. Kvėpuoti tikrai nepadėjo jos ranka, o dar ir kiek kūną maudė. Na, bet tokios jau buvo imtynės. Jis pilnu susižavėjimo žvilgsniu žiūrėjo atgal į Jiyeon, nes moterys su jėga jį tikrai labai žavėjo ir dabar, jeigu rimtai, jis mielai su kitokiom imtynėm užsiimtų, bet tiesiog atsikrenkštė ir nuvijo tokias mintis į šoną. – sakiau, kad esu sužavėtas. O dabar, metas tikroms imtynėms. – žaismingai atkirtęs netruko vėl atsikelti ir pašokinėti, kad atgauti jėgas. Jau pirmasis apšilimo raundas vyriškiui suteikė pakankamai adrenalino, tad jo pagautas griebė dar nepasiruošusią Jiyeon ir nepagailėdamas jėgos ir reikiamai sugriebęs netrukus parvertė ją ant žemės, o pats, labiau kad paerzinti, tiesiog atsidūrė virš jos. – lygiosios. – žemesniu, nei įprastai, balsu atkirto bei vyptelėjo.

-Bet taip galvojai ir turbūt dabar galvoji. – pavarčiusi akis ir lengvai šyptelėjusi, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir teisiamai į jį pasižiūrėjo. Kažkodėl nesistebėjo jo tokiu požiūriu, bet buvo įsitikinusi, kad po šio vakaro visiškai pakeis jo mintis. Pabaigusi visus juokelius, ji susikaupė. -Žinoma, išvaizda pasako viską, negi ne? – kilstelėjusi antakį šyptelėjo. Taip, jų sudėjimai skyrėsi kaip diena nuo nakties, bet svarbiausia buvo žinoti taktikas, atrasti silpnąsias vietas  ir galėjai laimėti net prieš pasaulio galiūnus. Šiam atsidūrus ant žemės ir su neslepiamu susižavėjimu ją stebint, Jiyeon pajuto malonią šilumą krūtinėje vaikinui taip žiūrint. Greitai nupurčiusi tokias mintis šalin, primindama sau, kad jokių jausmų ir prisirišimų negali būti. Ypač kitos grupuotės nariui. Paleidusi ir atsitraukusi nuo jo, nusišypsojo jam, lyg ką tik nebuvo įvykę nedidelio prieštaringumo jos galvoje. -Tik dabar tai pasakei. – šiam pakilus, ji pasukiojo pečius ir atsistojo į poziciją. Tik ją iš vėžių išmušė jo tas pasistrykčiojimas. Kad ir kaip vyriškai jis atrodė taip darydamas, jai kilo vienintelė asociacija su jo tokiu judesėliu. -Tavo suvokimo tikros rungtynės? Bandai tapti kengūra ar triušiu? – prunkštelėjusi į ką nespėjo sureaguoti, tai į jo staigią ataką. Su jėga dabar ji pasitikusi žemę, turėjo sukąsti dantis kaip nemaloniai visi kaulai sutraškėjo. Ir tai, jog plaučiai kelias akimirkas atsisakė bendradarbiauti su ja – nepadėjo situacijai. Tik baisiausia buvo tai, kaip maloniai jo dar žemesnis balsas nei paprastai būna nuskambėjo prie jos. Kažkas buvo tikrai negerai. Ir jai reikėjo greičiau kažką daryti. -Lygosios bus tada, kai aš tai pasakysiu. – šyptelėjusi, suėmė jo drabužį ir prisitraukusi prie savęs arčiau, kilstelėjusi šiek tiek galvą nuo žemės, įsisiurbė į jo lūpas. 2:1 jos naudai.

- Ne, negalvoju. – nors skambėjo, lyg jis labai bandytų apsiginti, vaikinas tiesiog gūžtelėjo pečiais. Nuoširdžiai negalvojo apie moteris, kaip kažkokias visiškai silpnutes, ypač kai kalba ėjo apie Jiyeon. Po dar vienos merginos replikos tik sučiaupęs lūpas kaltai į ją pažiūrėjo, mat čia ji buvo teisi. Wonshik tikrai vadovavosi išvaizda, nors ir suprato, kad apie knygą iš viršelio nebuvo sąžininga spręsti.. Atsikėlęs tiesiog žaismingai nusišypsojo ir gūžtelėjo pečiais. – reikia mokėti skaityti tarp eilučių. – susijuokė, mat išties ne kartą ir ne du buvo jai pripažinęs, jog ja žavisi, tačiau tik niekados tai tiesiogiai nedarė. Nenorėjo išgąsdinti ir sugadinti to, ką tiek laiko lipino. Jie taip arti...
- Laimėtoju. – jau parvertęs ją atsakė į dar vieną klausimą pergalingai išsišiepdamas. Rodos, galėjo nuo jos nulipti, bet laikas lyg sustojo, o jis lyg priklijuotas prie merginos buvo. Visdar buvo prisitraukęs gan arti jos, tačiau Jiyeon jį pabučiavus vaikinas nuoširdžiai nustebo. Jis tikėjosi, jog tai jis bus tas kuris ledus sulaužys pirmas, tačiau eilinį kartą ši mergina sugebėjo jį nustebinti. Po keletos sekundžių absoliutaus sustingimo, kol vyriškis sufiltravo, kas vyksta, jis dar pakreipė galvą ir labiau pagilino bučinį. Tai ką, visgi bus kažkas panašaus į kitokio tipo imtynes...

Į jo pasakymą ji tik pavartė akis ir po to kai jis kaltai sučiaupė lūpas, pasiekusi savo tiesos šyptelėjo puse lūpų. Kartais vaikinas nustebindavo savo veiksmais, žodžiais. Jis buvo kitoks ir ji kartais paklausdavo savęs, kodėl prisileido jį taip arti. -Turėjai omeny, reikia išmokti klausyti tarp eilučių? Nes nematau jokios vietos kur tai būtų užrašyta... - ji kartais mėgdavo prikibti, išeiti iš charakterio ir elgtis taip kaip nesielgdavo. Bent jau prie Wonshik taip atsitikdavo. Ir gan dažnokai. Laimėtojas jis bus tik tada, kai ji tai nuspręs.
Šiam akimirkai sudvejojus, jau norėjo nuspirti jį, pasigailėti savo sprendimo ir išdidžiai išeiti iš čia,mat ji buvo toks žmogus kuris darė išankstines išvadas. Tik jos planas buvo sustabdytas kai vietoj to jis pats atsitrauktu, vaikinas tik pagilino jų bučinį. Gerai, nebuvo ko gailėtis. Rankomis apsivijusi jo kaklą, prisitraukė vaikiną arčiau savęs. Viskas, kelio atgal nebebuvo ir ji neketino sukti atgal. Velniop visas tas imtynes ir velnio tą faktą, kad jie abu jau buvo įkaitę ir prakaituoti. Ir dar viešoje vietoje, tik vieni. Rankos pirštai nukeliavo link jo trumpų plaukų, kur įvėlusi pirštus juos lengvai peštelėjo.

- Klausyk, mandrute.. – sumurmėjo dar storesniu balsu, nei įprastai, lyg planuodamas jai kažką pagrasinti, tačiau realiai neturėjęs ką rimto į jos žaismingumą atsakyti taip ir nutilo, veikiau vėl sugrįždamas prie svarbesnės veiklos – bučinių. Buvo tuo pačiu metu ir keista ir ne bučiuoti merginą. Keista, mat visgi ji tikrai nebuvo tas asmuo, kuris lengvai tave prisileistų ir leistų taip elgtis, o čia ji dar ir pirma žingsnį žengė, dėl to jis visdar buvo nustebęs. O nekeista dėl to, jog įtampą tarp jų buvo galima jausti jau kurį laiką, tik nežinia kada reikėjo kulminacijos laukti. Bet štai ji čia. Pritrauktas arčiau tik su dar didesne drąsa ir entuziasmu bučiavo Jiyeon, mėgaudamasis kiekviena viso šio momento sekunde. Pajautęs ją suimant už plaukų, vaikinas suurzgė palei jos lūpas, aistrai dar labiau užplūdus kūną, savo bučinių maratoną pradėjo kelti žandikauliu link kaklo, o viena ranka visdar prilaikydamas savo svorį, jog neprispaustų jos, kita pradėjo švelniai keliauti pro jos kūną. Visgi čia nebuvo lova ar kokia kita privati erdvė, net ir norėdamas kiekvieną jos kūno lopinėlį pamylėti nežinojo, ar turėjo tam laiko, tad reikėjo suktis greičiau..

-Pritrūko žodžių, a? - sugebėjusi nuslėpti kaip jo gilus balsas privertė širdį suspurdėti ir tik sukėlė daugiau įtampos jų situacijai. Ji žinojo kad taip bus, juk neveltui buvo įvertinta mafijoje už įžvalgumą ir tuo labiau bet kas galėjo pastebėti, kad būnant su juo ji buvo kiek kitokia. Pasikeisdavo. Nežinia ar į blogą ar į gerą pusę, bet pasikeisdavo. Dabar ne tai buvo jos galvoje. Jo lūpos ir pirštai klaidžiojantys per jos kūną buvo kaip ugnis, su kiekvienu prisilietimu įkaitindavo odą taip, kad atrodė ji maloniai degė. Užvertusi galvą ir šnypštelėjusi į malonius pojūčius, suteikė geresnę prieigą prie savo kaklo tuo pačiu užsimerkdama iš malonumo. Vaikinas žinojo ką jis daro ir ji akimirkai susimąstė ar nepasigailės šito. Turbūt kad ne. Jos pačios pirštai nuklydo  per jo nugarą ir švelniai brėžtelėjusi, ji žaismingai jam šyptelėjo. Mergina pamiršo tą faktą, kad čia visgi galėjo atsirasti nelauktų žmonių, na jei ką, tiesiog reikės jais atsikratyti ir per daug nesižaisti.

- Gal ir pritrūko. – sumurmėjo jau smulkesniu balsu visiškai pripažindamas savo pralaimėjimą. Na, nebebuvo ko vaidinti, kai buvo akivaizdu, kad dėl šios moters jam buvo protas pasisukęs. Tai tikriausiai buvo vienintelė moteria, dėl kurios jis buvo visiškai pasiruošęs susitūpėti, tačiau ar kilo klausimų kodėl, vien žinant ją ar pažiūrėjus į ją? Ne, klausimų kilti neturėjo. Kad jau spaudė galima grėsmė, jog juos gali pertraukti, o ir lūpoms pasiekus jos odą pasireiškė dar didesnis noras, Wonshik delnai netruko nukeliauti merginos kūnu iki jos maikės apačios ir palindus po ją tą maikę kelti viršun, kol visai pro galvą ir rankas pramovė ir numetė šonan. Kad jau turėjo daugiau erdvės, jo bučiniai pradėjo keliauti ir dar žemiau, ties raktikauliu krūtine. Bučiniai buvo skubūs ir jis nebuvo tuo itin patenkintas, mat tikrai, ypač pirmam kartui, norėjo neskubėti ir išbučiuoti lėtai viską, tačiau išties jie nežinojo kiek laiko turėjo.