V.I.P. kambarėlis

First topic message reminder :

.

-Kitą kartą būtinai parodysiu tau kur yra mygtukas, kuris kontroliuoja mano jausmus ir nuotaikas,- Tai buvo paskutiniai jo žodžiai šita tema Soohyuk. Jam atrodė nesąmonė apie tai dabar kalbėti. Prie vyro jis net nesiruošė apsimesti labai laimingu, nes jam nepatiko apsimetinėti. Žinoma, prie jo verslo partnerių viskas turėjo būti kitaip ir jis su tuo jau buvo susitaikęs, tačiau viskas staiga pakrypo kiek kita linkme.
Klausydamas, ką dabar šnekėjo tas velnio neštas vyras, Taehyung jautė, kaip jo viduje ima liepsnoti pragariška ugnis, kuri velniškai norėjo imti ir išsiveržti, pasiimdama visus šio pokalbio dalyvius su savimi. Tačiau Joowon jis pažinojo geriau nei turbūt kas kitas, todėl jis puikiai suprato, kad negali jam suteikti to, ko jis labiausiai norėjo - dėmesio ir ženklų, jog šis įžeidė Taehyung.
-Na, aš ir tavo pimpalas esame išties panašūs. Jis taip pat niekada nestovėdavo,- Vyptelėjo Taehyung, žiūrėdamas tiesiai Joowon į akis, tokiu žvilgsniu, kuris sakė, jog šis net neketina nusileisti. Jam užsiminus apie antkaklį, Taehyung jau žiojosi kažką sakyti, tačiau staiga pajuto Soohyuk nagus savo šlaunyje. Jam pasidarė pikta, tik dabar jau nebe ant Joowon, o ant Soohyuk, kuris atrodo visiškai leido tam idiotui jo vaikiną purvais drabstyti.

Soohyuk manė, kad susprogs, jį visiškai nepasiruošusį užpuolė šita situacija, kad jis net ir suvokdamas, kad reagavo neadekvačiai ir netinkamai, vis tiek nesugebėjo elgtis tinkamai ir apginti savo vaikiną. Jis tikrai norėjo tai padaryti, tačiau į konfliktus veltis jam be proto nepatiko. Tad žinodamas, jog Joowon suvaldyti negalėjo, mąstė, kaip apraminti Taehyung. Visgi nežinojo, kaip būti santūriu ir neįskaudinti savo mažiuko. Negalėjo pradėti ant kažko klykti, nes žinojo, kad tai pašers Joowon dėmesio troškimą ir suerzint kitą vyriškį, kurio sutinti nereikėjo. Visgi išgirdęs, kaip atsikirto Tae, Soohyuk įsmeigė į jį žvilgsnį nepasitenkinusį.- užsičiaupk, pasikalbėsim namie, -pasakė tyliau, šiek tiek palinkdamas prie jo, na, o tada atsitiesė. Susivokęs, kad laikė nagus praktiškai jo odoje, atitraukė ranką. Kurį laiką ta tema buvo tyla, visi trys vyrai norėjo kuo greičiau susitarti ir tai gerai sekėsi. Visi apsiramino.

Jaunėlis vis dar buvo lengvame šoke, kad Soohyuk šitaip sugebėjo pasakyt ir nepajudino nei menkiausio pirštelio, kad jį apgintų šiame žodžių kare su Joowon. Tačiau jis nutilo, dabar mažiausiai norėjo iškelti dar didesnę dramą, nes žinojo, jog paskui jausis tik blogiau. Jis užsičiaupęs sėdėjo tikrai jo laiko matavimu gana ilgai, maždaug apie pusvalandį. Neišleisdamas nei garso ir tiesiog stebėdamas vyrų bei kekšių elgesį, Taehyung gurkšnojo savo viskio, kurio kažkada viduryje jų pokalbių pasipildė. Galiausiai, kai vyrai atrodė, jog nusprendė padaryti bent minimalią pertrauką, Taehyung pažvelgė į Soohyuk, lygiai tokiu pačiu nepatenkintu veidu, kaip ir anksčiau.
-Gal jau galim važiuoti namo, ar man vis dar reikės kentėti to seno asilo egzistenciją?- Paklausė Taehyung, pirštu parodydamas į Joowon. Žinojo, jog tai buvo labai nepagarbu, nes taip Korėjoje kviesdavo tik šunis, tačiau to jis ir siekė. Neketino būti su tuo idiotu būti pagarbus, todėl šitaip ir pasielgė.

Soohyuk jau manė, kad viskas buvo ramu ir tiesiog visi apsiramino, tikėjosi, kad išėjus normaliai pasikalbės su savo berniuku ir viskas buvo ramiai sutvarkyti, tačiau dar viena jo replika išvedė vyrą iš kantrybės. Net ir kekšės sukikeno pamačiusios, kokiu žvilgsniu jis įsižiūrėjo į Taehyung. Joowon nuoširdžiai nusikvatojo.
-Ar man rimtai reikės tau įkrėsti proto, kad nesielgtum, kaip suknista kalė?- Soohyuk net nesistengė kalbėti tyliai, susinervino. Jo ranka pakilo ir sugriebė už chokerio bei truktelėjo Taehyung link savęs, šį kartą jau sušnabždėjo tyliai.- nesielk taip, nes nesibaigs gerai,- nesusivaldęs pagrasino ir atleido jo kaklą. Buvo tikras, kad ir kokia praeitis siejo Joowon su Taehyung, į šį reikalą tų asmeniškumų nekišti. Jau dabar susivokė, kad kiek persistengė ir jautė, kokią mylimojo nemalonę užsitrauks, tačiau tokio elgesio iš jo paprasčiausiai nesitikėjo. Žinoma, tokie Hyuk žodžiai labai smagiai paveikė Joowon ir jis su draugišku žvilgsniu pasižiūrėjo į Soohyuk.- nori ,kad tau patarčiau?- žinoma, nesulaukęs atsakymo jis kalbėjo toliau.- kai žaisliukai, elgiasi taip su žmonėmis,- specialiai pabrėžė taip, kad jaustųsi, jog Taehyung lygiaverčiu žmogumi nelaikė.- reikia juos pamokyti. Neišauklėtiems vaikams padeda diržas,- išsitraukė jis tušinuką bei paėmė servetėlę, ten parašė adresą bei padavė sutrikusiam Soohyuk, kuris klausiamai žvelgė į Joowon.- gera parduotuvė, nupirk šitam ,- mestelėjo pasišlykštėjimo kupiną žvilgsnį į Tae.- kokį gerą vibratorių, uždėk žiedą ant pimpalo ir taip palik, siūlyčiau kokioms 12 valandų, patikėk, nesiryš ginčytis. Gal bent kuriam laikui įgaus pagarbos jausmą geresniems už save ir suvoks, kad yra niekas,- labai draugiškai patarė jis. Ir Soohyuk tikrai nežinojo kodėl ,tačiau tą akimirką pamiršo, kokie santykiai siejo jį ir Taehyung, tarsi to laiko, kai jie buvo normali pora nebebuvo ir jis šyptelėdamas linktelėjo galva.- ačiū.

Taehyung iš pradžių nelabai suprato kas vyksta, kai iš savo vaikino sulaukė tokių žodžių. Jis būtų ir šiam kažką tikrai pasakęs, tačiau tada ėmė ir prasidėjo dialogas, kuris paprasčiausiai privertė vaikiną užsičiaupti ir suklusti. Taip, kaip Joowon kalbėjo, jam nebuvo nuostabu, nes jis buvo paprasčiausias pasikėlęs, išpuikęs, pinigais aptekęs subinė, su kuriuo Taehyung kažkada buvo tik todėl, kad buvo naivus vaikas, kuris neturėjo nieko. Jis galvojo, jog Soohyuk toks nebuvo, tačiau paskutiniai vyro žodžiai jį privertė. Na, veikiau jai žodis. Jis, atrodė it kokia strėlė taip taikliai pervėrė jaunėlio širdį, kad šis atrodė galėjo jausti metalo skonį burnoje. Stiklas, kurį jis laikė rankoje greitai suskilo ir šukėmis pabiro ant žemės, mat Taehyung net nesuprasdamas sugebėjo šį taip suspausti, jog šis neišlaikytų. Vyro ranka žinoma iškart ėmė kraujuoti, tačiau dabar tai jam rūpėjo mažiausiai. Jis jautėsi savotiškame transe. Atsistojęs, vyras atsisuko į Joowon ir kiek maniakiškai išsišiepė.
-Tau aš neturiu ką pasakyti, tik tiek, kad tikiuosi, jog niekada nebūsi laimingas ir mirsi su visais savo pinigais, neturėdamas daugiau nieko, be tų popierių ir milžiniškų sumų banke,- Pro sukąstus dantis ištarė Taehyung, o tada atsisuko į Soohyuk,- Nebijok, į kitą tokį susirinkimą galėsi vestis tai, kas jums visiems priimtina. Kekšes, kurios stovės kampe ir tik lauks, kol kažkas jas iškruš,- Taip taręs, Taehyung greitais pirštų judesiais atsisegė savo chokerį ir metė jį į Soohyuk, tada iškart pasileisdamas iš vip kambario, per klubą ir per kelias sekundes bėgdamas iš ten kuo toliau. Nežinojo, kur jį kojos vedė, tačiau šis nenorėjo tiems monstrams parodyti savo ašarų.

Jaunėlio reakcija pabudino vyrą ir akimirkai jis norėjo atsiprašyti, užmušti Joowon, bet jis buvo jis ir tiesiog išlaikė savo ramią bei santūrią veido išraišką. Stebėdamas dūžtantį stiklą ,nejučiomis pavartė akis. Taehyung dramatiškumas jį visada erzino, nors Soohyuk ir žinojo, kad buvo kaltas ir išprovokavo savo berniuko nervus, tačiau nieko taip ir nepasakė.
-O tai ką jis atsivedė, kekše?- Joowon Tae žodžiai tikrai nepaveikė, nes jis būtent toks ir buvo, ir tuo nuoširdžiai visada didžiavosi. Soohyuk akimirką jau norėjo atsistoti ir eiti paskui, tačiau susivokė tik tada, kai jo vaikino patalpoje nebebuvo. Abudu vyrai į jį žvelgė supratingai.
-Turėtum neužsileisti, dėl to tokiuose santykiuose jausmai nėra geriausias dalykas. Tokie žmonės visada lieka tokiais, nesvarbu, kad būna santykiai, tariamai lygiaverčiai , jie nepasikeičia ir tu į juos pilnai normaliai niekada nežiūri ir galiausiai įskaudini,- šį kartą įsikišo ir vyriausiasis iš jų.- Soohyuk, turėtum apsiraminti, susitiksime savaitgalį, atvažiuokite iki mano vilos prie jūros,- linktelėjo jis bei paspaudęs vyrams rankas išėjo. Tada Soohyuk realiai nebeturėjo prieš ką apsimetinėti ir su pagiežos kupinu žvilgsniu įsižiūrėjo į Joowon.- Dar nors vienas blogas žodis apie jį ir aš tave užmušiu, prisiekiu,- tvirtai pasakęs, dėjo gerą kumštį jam į nosį, buvo tikras ,kad sulaužė, tačiau abudu žinojo, kad neprasitars ką tik išėjusiam vyrui, abudu norėjo jam įtikti. Soohyuk jau ketino eiti, bet jam jau einant pro duris pasigirdo toks maniakiškas Joowon balsas.- vis tiek palauši jį, jei tau rūpėtų leistum jam normaliai gyventi be tavęs, o dabar visiškai sugadinsi žmogų,- susijuokė jis, o Soohyuk akimirkai sustojo tarpdury, tačiau vis tiek nebeatsisuko ir nuėjo.

Dongwook ir Minjae galiausiai atvyko į nurodytą vietą. Na, jaunesnysis jam realiai tebuvo tik žaisliukas, tačiau vyriškis stengėsi būti ir džentelmenas, dėl to ir padėjo iš mašinos jam išlipti ir pasiūlė savo parankę. Tuo labiau žinojo, jog jaunesniąjam nepatinka būti tarp žmonių, tad tai buvo kaip šioks toks saugumo pasiūlymas – būti šalia. Galiausiai šie patraukė V.I.P kambario link, kur jau buvo susirinkę beveik visi svečiai. Dongwook buvo tik eilinis svečias su žaisliuku parankėje.
- Lee Dongwook. – prabilo galiausiai storas vyriškas balsas ir vyriškis pasuko galvą į stalo galą, kurio centre sedėjo susitikimo organizatorius. Na, jis nebuvo vyresniąjam kažkoks bosas, tačiau geriau buvo su juo palaikyti gerus santykius norint visdar krautis nelegalius milijonus sau į kišenę. Tas vyras buvo narkotikų verslo baronas, su kuriuo jo grupuotė buvo sudariusi sutartį. Būtų kvaila prarasti tokius pinigus, kokius jie iš šio sandorio užsidirbinėjo, tad mafijos bosas nežymiai nusilenkė. – naujas žaisliukas? – pasidomėjo vyras, akivaizdžiai žvelgdamas į Minjae. Wook tik ramiai linktelėjo galva, kol vyriškis gan godžiai nužvelginėjo jaunesnįjį. – labai patrauklus. – kiek paslaptingesniu tonu pakomentavęs vyras šyptelėjo savo ale gundančia, kiek galėjo gundyti apkūnus virš penkiasdešimt turintis vyras, šypsena Minjae link. Galiausiai visi pradėjo sėstis prie stalo, tad pavyzdžiu pasekė ir Dongwook, pasisodindamas jaunesnįjį šalia savęs, bet toliau nuo narkotikų barono.

Minjae apsivalgęs vaistų pasijautė kiek ramesnis, tačiau vis tiek nebuvo labai smagu, vaikis jautėsi apsunkęs ir pavargęs, norėjo tiesiog miegoti saugiai namuose, o ne sėdėti kažkokiam susirinkime. Pasirodžius patalpoje , Minjae nulenkė galvą, kad pasirodytų mandagus. Kažkaip nesmagiai pasijautė, kai tas vyras į jį taip pasižiūrėjo, tačiau tik vos šyptelėjo. Atsisėdęs jis suglaudė kojas ir nuleido galvą, nenorėdamas, kad į jį kažkas žiūrėtų, na, ar bent jau, kad pats to nematytų, nes tai nebuvo didžiausia svajonė, kad jį nužiūrėtų kokia seno kino akis.
Netrukus pasirodė ir kažkoks vėluojantis vyriškis, atsivedė su savimi labai simpatiškai atrodantį vaikiną, bet jam buvo daugiausiai keturiolika. Minjae nejučiomis pakėlė akis ir šios staigiai išsipūtė.
-Daddy, aš noriu išeit iš čia, -sumurmėjo jis labai tyliai, tiesiai į Dongwook ausį. Kaip tik tuo metu vyras užmatė ir jį, nusišypsojo.
-Oho, Dongwook, su šiuo isteriku turėsi daug problemų,- draugiškai pasisuko į Dongwook pusę ir nusišypsojo. Minjae stengėsi išlaikyti žvilgsnį įbestą sau į delnus, kurie buvo tvarkingai padėti ant kelių. Vaikiui visai nesinorėjo, kad jo tėvelis žinotų, kad šio isterijos kartais pasiekdavo dideles aukštumas ir jo atsisakytų. Jam buvo tiesiog per daug patogu.

Dongwook norėjo sudrausminti jaunesnįjį, kad šis atrodytų labiau pasitempęs, tačiau mačius, kaip narkotikų baronas nužiūrinėjo jį, nebesakė nieko. Jam irgi labai nepatiko tas žvilgsnis ir vyriškis tiesiog tikėjosi, kad vakaras praeis sklandžiai. Nes Minjae dalintis jis noro kažkaip neturėjo... Toliau sedėdamas ramiai dalyvavo susitikime, pasiprašydamas priėjusios padavėjos viskio. Jeigu nuoširdžiai, veikiau jau sedėtų namuose ir kažką ne itin prasmingo veiktų, negu sedėtų čia, tačiau darbas buvo darbas.
- Minjae, nebekartosiu, sedėk ramiai. – sumurmėjo atgal, kai šis pareiškė vėl norintis išeiti. Net nepažvelgęs į jį toliau klausėsi kitų žmonių, taip pat neatkreipdamas dėmesio ir į vėluojantįjį, tačiau jam prabilus ir adresavus Wook, jis atsisuko. – rūpinkis savo reikalais daugiau, nes jeigu jau taip, tikiu, kad aš ne vienas manau, kad jam dar kareivukus, o ne tavo bybį reiktų rankoj laikyt. – mestelėjęs žvilgsnį į vėlavusio, net nesiverčia liežuvis vadinti žaisliuku, vaiką, galiausiai pažvelgė vėl į vyriškį nepatenkintu žvilgsniu ir vėl nusisuko į kino pusę.

Minjae darėsi nervingas, jau buvo sunku tiesiog visiškai ramiai sėdėti, jo koja pradėjo nevalingai drebėti. Kažkaip gal ir ramiau ant širdies pasidarė, kai Dongwook taip atkirto, tačiau vaikiui valdytis buvo sunkiau, jis norėjo kuo greičiau iš čia eiti. Darėsi karšta, kailiniai egzistuoti tikrai nepadėjo. Bandydamas sutelkti dėmesį, jis švelniai pirštu pradėjo vedžioti per vyro kelnių medžiagą, tai jį šiek tiek ramino. Vis dar nekėlė akių, nors jautė to vyro žvilgsnį į jį.
Kokį gerą pusvalandį kalba vystėsi normaliai, kinas išreiškė ką jam reikia, visi gražiai šnekėjosi apie reikalus, o Minjae daugmaž ramiai sėdėjo. Tas vyras persėdo netoli Minjae, iš kitos pusės, prisiglaudė su lūpomis prie jo ausies.- mažiukai, pamenu, kaip tau patiko ginklai,- turbūt susidėjo tai, kad jis buvo tiesiog šiknius su tuo, kad ir su Dongwook nebuvo jo patys geriausi santykiai, dėl to nusprendė provokuoti vaikį. Minjae pasuko akis ir pamatė, kaip pistoletas buvo įremtas į jo šlaunį. Tą akimirką jo širdis vos ne sustojo ir vaikinas adekvačiai mąstyti nespėjo, tik kad šoko iš savo vietos ir per sekundę atsirado and Dongwook kelių, ieškodamas saugumo kažkokio. Dabar vyras iškėlė pistoletą ir laikė nutaisęs į vaikiną. Jaunėlis užmerkė akis, nes jam buvo tikrai labai suknistai baisu.

Pajutęs Minjae pirštais vedžiojant ornamentus aplink jo šlaunį, sekundę pasisuko į jį, lyg norėdamas įsitikinti dėl jo intencijų, tačiau pamatęs, kaip nerimastingai šis atrodė, nieko nepasakė ir vėl nusisuko įsitraukdamas atgal į pokalbį, tiesiog leisdamas jam toliau taip elgtis. Viskas buvo ramu ir gerai, Dongwook jau spėjo ir atsipalaiduoti bei tiesiog, po kino kalbos, įsitraukė į pokalbį su kitais sėdinčiais vyrais. Tik, aišku, viskas nebuvo gerai ir susiprato tai tada, kai netikėjai jaunesnysis užsiropštė jam ant kelių. Jau beveik žiojosi pradėti jį kolioti už neadekvatų elgesį, kai pastebėjo ginklą. Netrukus ir jo paties ginklas buvo ištiestas to šunsnukio link.
- Jei turi kažkokių problemų, inteligentiški žmonės pirma bando jas spręsti žodžiais, o tik paskui imasi ginklų. – reikšmingai pažvelgė į vyriškį, taip duodamas jam šansą pasiaiškinti. – kad ir kokią praeitį turėjot, dabar akivaizdžiai sėdi su juo, - linktelėjo galvą į šalia vyriškio sėdintį vaiką. – o aš turiu jį. Pradėk rūpintis savo reikalais, kol rimtai nešoviau, nes mano kantrybė negeležinė. – rimčiau pagrasinęs toliau laikė ginklą, nukreiptą į jį. Kaip pasakyti, jog čia buvo mafijos susitikimas? Kol visi lydintieji asmenys akivaizdžiai panikavo, mafijos atstovai tiesiog sedėjo ramiai ir stebėjo visą įtampą tarp Dongwook ir kito šunsnukio.

Minjae visas pradėjo drebėti, nes nu ginklai jam buvo kažkas, ko jis visiškai negalėjo pakęsti ir suprasti, tiesiog buvo baisu ir šis vyras buvo vienas tų žmonių, kurie tą baimę iš pradžių ir sukėlė. Giliai kvėpuodamas, jis stipriai prikando lūpą ir į tą pusę nežiūrėjo.
-Aš ne dėl problemų, tiesiog rodau tau pavyzdį, kaip su juo lengva, parodai pistoletą ir jis gali padaryti visiškai bet ką, ką tik tu nori, žinok labai smagu, noriu išmokyti tave,kaip elgtis su šiuo žaisliuku. Nieko nėra smagiau nei jo isterijos ašaros,- mirktelėjo akele vyriškis ir pabaksnojo ginklu į Minjae nugarą, tas įsitempė.- o tu Dongwook, nepanikuok, jis ne žmogus, reikia ištreniruoti, tokius kaprizingus reikia suvaldyti, tu to nedarai,- papurtė galvelę , nuslydo ginklu iki Minjae užpakalio ir vaikinas tą akimirką visai pratrūko ir maždaug per sekundę užlipo ant stalo, stengdamasis, kad ginklas jo neliestų, tačiau vyriškis nusprendė pasilinksminti ir po dar sekundės Minjae siaubo perkreiptomis akimis žiūrėjo į savo pėdą, kurioje atsirado skylė. Jo akyse pasirodė ašaros. Visi į jį žiūrėjo, kaip į nesveiką, o jis beviltišku žvilgsniu pasižiūrėjo į Dongwook.- daddy, aš tikrai noriu namo..- dar sumurmėjo ir iš to streso ir skausmo atsijungė.

Akivaizdžiai matydamas kokiam strese buvo Minjae, matydamas ginklus, savo laisva ranka nežymiai glosto jo koją, bandydamas bent tiek paguosti. Visgi į jį taip ir nepažiūrėjo, Dongwook žvilgsnis buvo įbestas į tą šunsnukį, kurio ginklas buvo nukreiptas į jaunesnįjį.
- Ačiū, aš jau žinau kaip jį veikia ginklai. – akivaizdžiai nepatenkintai atkirto jam. Kiekvienas to šunsnukio žodis tik dar labiau siutino vyrą. – ir pamokų man nereikia, ypač iš tavęs. – iškošė piktesniu tonu, visdar nenuleisdamas ginklo nuo to vyro. – matai, kai su žmogum nesielgi kaip su gyvuliu, tai iš jo mažiau ir kaprizų sulauki. Tuo aš ir skiriuosi nuo tavęs, kad su visais skaitausi kaip su žmonėmis, kol viskas gerai. – kalbėjo gan kasdienišku tonu, stebėdamas kaip Minjae lipo ant stalo, o vyrui vos paleidus kulką į jį, Wook iškart paleido kulką į jo širdį, net neatsisukdamas pažiūrėti kaip šunsnukis krenta nuo kėdės. – o su tais, kurie su manim nesiskaito, jau sprendžiu ką daryti. – pabaigė savo kalbą ir žvelgdamas į Minjae išsitraukė telefoną ir paskambino savo dešiniąjai rankai. – paimk Minjae, jam peršauta pėda, nuvežk į būstinę pas gydytoją ir namo. Turim dar vieną. – pasisuko į tą jauną vaikį, kuris buvo to šunsnukio žaisliukas. – jam viskas gerai, tiesiog reikia su juo sugalvoti ką daryti. Dešimt kartų kartota, kad tokių jaunų į rinką neimti, mano grupuotė vaikų pornografija neužsiiminės. – numetęs ragelį apsidairė aplink. – atleiskite, vyrai, už netaktiškumą, bet tik pasikartosiu, jei kas nepatinka, su manim galima ir ramiai pasikalbėti. – šyptelėjęs galiausiai sulaukė padejėjo su keletu vyru, mat buvo prie pat klubo, šie paėmė abu jaunus vaikinus ir vieną išnešė, kitą išvedė. Dongwook liko sedėti, mat susitikimas buvo susitikimas.