Stadionas

.

Na, Yoongi jau reikėjo pamąstyti, kad prisiminti, kada jis paskutinį kartą buvo vakarėlyje. Buvo tikras, jog tokio tipo vakarėlyje išvis neteko būti, nes na, jo gyvenime universiteto etapo visgi nebuvo. Ir tai buvo dalis to, kodėl jis sutiko visgi čia ateiti, nes norėjo pamatyti, ką tai reiškė. Aplamai, Jimin paprašius, kad šis jį palydėtų į vakarėlį, Yoongi nuoširdžiai nustebo. Bet per visą tą laiką suprato, jog kuo toliau, tuo labiau jis nemokėjo jam ne pasakyti. Tad tą dabar ir veikė – žengė į universiteto teritoriją su jaunesniuoju vaikinu pašonėj ir tiesiog dairėsi aplink, nelabai žinodamas, kaip jam elgtis.

Jimin nebuvo iki galo įsitikinęs, kodėl jam prireikė, kad Yoongi eitų kartu su juo. Vis tiek čia buvo tokia aplinka, kur turbūt Yoongi neturėjo iš viso ką veikti gyvenime, žinant, kad jis nebuvo toks jaunas, kaip atrodė. Bet Jimin jautė poreikį tam. Kadangi čia buvo toks labai jau linksmas vakarėlis ir kai jie atkeliavo, daug kas jau buvo girtas, Jimin šypsojosi, nes tikrai norėjo tiesiog atsipalaiduoti. Pabūti tokioje aplinkoje, pabūti paprastu jaunuoliu, apsimesti, kad nėra jokių problemų.
-Yoongi, aš irgi dažniausiai geriu tik prabangų alkoholį, - nusprendė truputį pasijuokti iš vyro, kad šis jau atrodė lyg čia būtų tikrai ne jo vieta. Jimin kažkaip buvo toks žmogus, kuris bet kokioje vietoje sugebėdavo atrodyti, kaip tam sutvertas, net ir dabar, kai buvo paprastai apsirengęs, su džinsais ir marškinėliais, vis tiek atrodė kažkuo kerinčiai ir tai žinojo. O ir makiažas puošęs jo veidelį nebuvo per daug išsiskiriantis. Jimin suprato, kad universitete nereikėjo visa savo esybe pasireikšti. Tad kartais prisilaikydavo.- nors paėmiau butelį, tiksliau pavogiau,- mirktelėjo akele,nes paerzinti Yoongi buvo smagu, dėl to kažkada jis ir nukniso kažkokį labai prabangų viskio butelį iš jo. Na, bet netrukus jį pastebėjo tie žmonės su kuriais jis universitete bendravo ir Jimin akimirkai pasisuko į Yoongi.- niekas nežino kuo užsiimu,- dar įspėjo, pora draugų žinojo, tačiau daugiau jis galvojo, kad tai slėpti būtų protingiausia. Netrukus aplinkui atsirado grupelė visokių kitų jo amžiaus žmonių ir jie pradėjo apie vasaros nuotykius kalbėti. Jimin kiek labiau atsipalaidavo, paimdamas į rankas stiklinę su alumi. Kažkas tokią ir Yoongi padavė. Žinoma, atėjo momentu ir klausimas kas jie vienas kitam buvo, Jimin tik susijuokė bei nužvelgė vyrą, numesdamas atsakomybę jam.

Yoongi tik keistai pažvelgė į jaunesnįjį po tokios jo „paguodos“ bei toliau dairėsi aplink. Kuo greičiau susipažins su aplinka, tuo mažiau jausis kaip debilas, o tas jausmas jam itin nepatiko. Na, su apranga jis bent jau neprašovė, išties atrodė kaip niekuo neišsiskiriantis studenčiokas, jeigu atimsim tą susiraukusį veidelį ir brangiais žiedais bei laikrodžiu nusietas rankas, kurios tikrai neatrodė kaip jaunuolio.
- Yah. – pasisukęs į jį itin nepatenkintai nužvelgė, kad šis jo gerus gėrimus į tokius vakarėlius nešėsi, bet tikriausiai negalėjo čia scenos kelti, kad nereikalingo dėmesio neprisitrauktų. Visgi, reikėjo prisigretint kažkaip prie jaunuolių. Na, ilgai ieškoti būdo nereikėjo, kai jis atrado save Jimin ir jo draugelių kompanijoje. Davęs erdvės jaunesniąjam pats atsitraukė ir buvo užkalbintas kitų. Gerai, kad temos buvo pakankamai paviršutiniškos ir netrukus Yoongi jau buvo įsiliejęs į jaunimo chebrą, su alaus stikline rankoj, visiškai atsipalaidavęs su šypsena veide. Iki to klausimo, kuris akivaizdžiai jiems nuskambėjo. Pasisukęs į Jimin rado tą mažą šūdžių jau žiūrintį į jį ir suprato, jog atsakymo teisė jau atiteko jam. Sunkiai atsidusęs jis tiesiog gūžtelėjo pečiais ir tai buvo geriausia bei nuoširdžiausia, ką jis galėjo atsakyti. Tikrai, net nieko neapsimetant nebuvo aišku, kas jie tokie vienas kitam buvo.

Kadangi Yoongi atsakymas buvo toks ne itin informatyvus, mergina, kuri buvo visai nebloga Jimin draugė, kumštelėjo jam į petį, reikalaudama kažko daugiau. Vaikinas giliai įkvėpė oro.
-Gerai, prisipažinsiu, mes katės bendrasavininkai , - vaikinas linktelėjo galvele, o tada linksmai sau sukrizeno, prisimindamas savo labai mielą katę.- ar ne hyung?-kilstelėjo antakius, pirmą kartą turbūt per visą laiką taip kaip reikia į jį besikreipdamas.- mes tiesiog puikūs tėvai,- atsigėrė dar alaus. Tik tokioje aplinkoje jis tikrai leisdavo sau atsipalaiduoti bei iš tikro kiek daugiau gerti bei pasilinksminti. Dar kuriam laikui kalba pakankamai toli nukrypo, visi tiesiog plepėjo, stiklinė vis pildėsi ir pildėsi, galiausiai teko jiems ir prisėsti, Jimin kadangi buvo princesė numeris vienas, leido sau pasinaudoti Yoongi keliais kaip geriausia sėdėjimo vieta. Gal kažkas kreivai ir nužvelgė, kad Jimin savo gėjaus egzistenciją viešai demonstravo, bet jis nebuvo kaltas, kad jam patiko žmonėms ant kelių sėdėti labiau nei kažkur kitur. Toks kur kas lipšnesnis jis pasidarė, kai jau buvo išgėręs.- Yoongi, - sumurmėjo jis kažkur palei vyro ausį. Tikrai buvo ne tik labiau lipšnus, bet ir šiaip mielas, truputį praradęs savo bjauraus esybę.- aš džiaugiuosi, kad čia atėjai, - taip meiliai pasakęs dar ir išsišiepė, vėliau turbūt gailėsis, kad taip atsirišo jam liežuvis, bet dabar nebuvo blaivus, kad galėtų mąstyti apie tai.- noriu tau atsidėkoti, - kone sumurkė jam į ausį, tada palinko kiek žemiau bei prispaudė lūpas po ausyte.

Jimin pasirinkus tokį atsakymą, Yoongi tik prunkštelėjo ir susijuokė, galiausiai linkteldamas. Na, nesvarbu, kad ta katė buvo jaunesniojo, bet jis irgi su laiku sugebėjo prišilti prie Pumos. Mielas padarėlis, ištirpdęs ledus jo širdyje. Leisdamas jaunesniąjam kalbėti su kitais, jis nuėjo ieškoti dar konors išgerti. Prie baro dar buvo užkalbintas keletos studenčiokų su kuriais paplepėjo. Leido sau įsijausti į jaunuolio vaidmenį, bet ilgai neužtruko, grįždamas su buteliu viskio atgal į ratą, nes daugiau nežinojo kur eiti, ir netrukus sulaukė Jimin ant savo kelių. Šiam pasikreipus, jis pasisuko į jį ir pažvelgė. Ir tuojaus nurijo seiles. O ne, jis mielas. Reikia atšaukti misiją ir tuojaus dingt namo, pasislėpt po kaldra ir apsimest, kad Park Jimin neegzistuoja. Yoongi paskutiniu metu vis sunkiau jam atsispyrė ir vis labiau suprato, kokia tai problema buvo. Sulaukęs to pasiūlymo ir prisilietimo tik aštriai įkvėpė oro bei užmerkė akis. Prikandus lūpą, ranka, kuri buvo ant jaunuolio liemens, kad jį prilaikyti, stipriau už šio suėmė. Prireikė minutėlės atgauti kontrolę ir prisiminti, jog nebuvo jis jaunuolis studentas, kuriuo jis čia visą laiką apsimetinėjo. Tada tiesiog švelniai paėmė Jimin už smakro, pasuko į save ir žvelgdamas į jo lūpą nykščiu perbraukė per apatiniąją.
- O galbūt eik pasilinksmink su savo amžiaus vaikais? – sumurmėjęs, žemesniu ir kiek duslesniu tonu nei įprastai, pagaliau sugebėjo pakelt akis nuo jo lūpų ir galiausiai lengvai vyptelėjo.

Jimin pasisukus į Yoongi, vos šyptelėjo. Net iš akių labai aiškiai matėsi, jog jis buvo kitoje planetoje. Dar kiek palinko link jo jo prisilietimo, taip liežuviu braukdamas per lūpą, kad lengvai užkabintų per jo pirštą.
-Aš ne vaikas,- pasiginčijo jis. Na, vis tiek, kad ir kaip galėjo su savo bendraamžiais bendrauti, vis tiek visada jautėsi kiek kitoks nei jie, mat gyvenime matė pakankamai daug dalykų, kad jaustųsi kiek brandesnis nei visi kiti, kad ir kaip jo išlepusi bei aikštinga esybe galėjo tai slėpti.- noriu pasilinksminti su tavimi, kodėl daugiau turėčiau tave atsivesti?- kilstelėjo antakius vaikinas. Baisiausia, kad nebuvo tiek girtas, kad vėliau neatsimintų kaip elgėsi ir to, kad nebuvo labai protingas ir adekvatus dabar. Nors, kad ir kaip besistengtų, jam tiesiog sunkiai sekėsi vėl ramiai toliau gyventi, nutraukiant ryšius su Yoongi.- tau vis tiek smagiausia čia su manimi, ar ne?- kilstelėjo antakius Jimin, kiek apsidairydamas aplinkui, jau nelabai kas kreipė į juos dėmesį, nes visi buvo tokie labai girti, o ir neatrodė dabar Jimin su Yoongi tokie, kad prie jų reikėtų eiti.- turi su manimi pašokti, - kažkaip sugrįžęs į realybę, nuskambėjo kiek blaiviau, visgi aplinkui grojo muzika ir jam tai atrodė pakankamai smagi veikla.- atsipalaiduok ir pamiršk, kas esi ,- kone sumurkė jam vėl į ausytę bei atsistojo, paimdamas jam už rankos bei timptelėdamas.

Jimin liežuviui užkabinus jo pirštą, Yoongi giliai įkvėpė oro ir tuojaus patraukė savo ranką, lyg ją nudeginę kas būtų. Tačiau tuojaus vėl susitvarkė save, reikėjo susiimti ir nustot elgtis kaip idiotui.
- O išties, kodėl atsivedei? – kad jau taip, kilstelėjęs antakį paklausė. Šunsnukis, kuris kėlė jaunesniąjam pavojų buvo sučiuptas, Jimin galėjo saugiai grįžti namo ir pamiršti apie jo egzistenciją, bet štai, jiedu sedėjo universiteto vakarėlyje visiškai neegzistuojančiu atstumu vienas nuo kito. Nors ir norėjo jį prigauti su tokiu klausimu, realiai ir pats save prisigavo, nes juk pats sutiko čia ateiti. Bet jis jau baigė mintyse susitaikyti, jog turėjo šiokią tokią silpnybę šiam vaikiui. – daugiau čia nieko nepažįstu. – tiesiai šviesiai atsakęs tik gūžtelėjo pečiais, o Jimin pasiūlius šokti, Yoongi susiraukė. Žiojosi jau atsikalbinėti, bet jaunesnysis jį nurungė. Sunkiai atsidusęs tiesiog leidosi nutempiamas į šokių aikštelę. Na, nebuvo kažkoks šokėjas, bet ritmą jautė ir dėl jaunystės, praleistos klubuose, judėti kažkiek mokėjo, tad labai nuo jaunimo nesiskyrė, įsiliedamas į minią. Galbūt išties paeis paklausyti jaunesniojo patarimo.

Jimin sukrizeno, taip kelias sekundes tiesiog juokėsi.
-Nes man tavęs trūksta, per daug įpratau prie tavo susiraukusio veido,- taip atvirai ir pasakė, kažkur ta viena blaiva Jimin ląstelė tiesiog ėjo iš proto ir norėjo prakeikti jį dėl tokių kvailų šnekų, gerai, kad visi kiti milijonai buvo taip pat maloniai apsvaigę ir leido jam toliau taip kalbėti.- be to kam daugiau aš galėčiau ant kelių pasėdėti,- čia tipo kaip didžiausią priežastį sugebėjo pasakyti, toliau besijuokdamas, buvo taip kitoje planetoje, kad neaišku ar kada ruošėsi praskristi.. - manęs irgi iki galo nepažįsti, -sukrizenęs, jis dar buvo su tokia kvaila veido išraiška iki to laiko, kol jau galutinai jie pasirodė šokių aikštelėje. Galėjo kokie gal kvailiai pasižiūrėti piktai į tai, kad Jimin su savo itin matoma gėjaus egzistencija čia visiems vaidenosi, bet jam tai niekada nerūpėjo, jis vis tiek jautėsi už visus geresnis, bent jau dažniausiai, dėl to netrukus įsijautė į muziką, būdamas taip labai arti Yoongi, bet turbūt labiausiai dėl to, kad net normaliai pastovėti negalėjo. Buvo rankomis apsivijęs jam aplinkui kaklą bei lūpas laikydamas palei jo kaklą, kartais ten su šiomis prisiliesdavo, o kartais ką nors nesuprantamo sumurmėdavo, tačiau klubų judinti pagal muziką nepamiršo, kaip ir kartais kiek labiau prie vyro prisišlieti.

Yoongi išorėje tiesiog pavartė akis, tačiau viduje kažkas sukrutėjo. Pirmiausia matyt nesitikėjo, jog bus pasiilgtas, o antrinis jausmas buvo jau kažkas ne iš jo saugios teritorijos, kad Jimin jo pasiilgo. Bet jis toliau sėkmingai ignoravo tą teritoriją ir tiesiog gyveno toliau. Mielai dar praverstų koks vienas kitas gėrimukas, nes nesijautė pakankamai išgėręs, tad bejudėdamas pabandė aplink apsidairyti, kol iš vienos itin įsišokusios merginos šalia nukniso gėrimą, mirkteldamas jai. Ši jau tiek išėjusi buvo, kad nesusigaudė ir nesupyko, o jis tik užsivertė, ką ji ten turėjo. - pažįstu pakankamai. - atkirto jam ir toliau judėjo pagal muziką. Na, čia jau labiau trynimasis, o ne šokis buvo dėl to, kaip Jimin prie jo šliejosi ir kol su kiekvienu jo lūpų prisilietimu prie kaklo jo oda maloniai pašiurpdavo, šis išorėj išlaikė akmeninį veidą ir tik apsivijo rankomis jo liemenį. - manrods tave jau reikia namo gabent, sunkiai pastovi. - sumurmėjo jam į ausį kaip koks tėvas.

Jimin tikrai buvo labai girtas ir sunkiai pastovintis ant kojų, gerai, kad buvo užsiėmęs su vyro kaklu, tad nelabai turėjo laiko bukai krizenti dėl visko, tik bučiniai kažkokie kliši buvo, bet jis bent jau stengėsi, tiesiog buvo per daug šlapia viskas aplinkui, o ir trintis į vyrą jis pradėjo vis smarkiau. Visai pamiršdamas, kad buvo tokioje aplinkoje, kur gal geriau reikėtų taip smarkiai neįsijausti.
-Man nereikia namo,- papurtė galvelę, kiek atsitraukdamas, visiškai buku ir dužusiu žvilgsniu žiūrėjo į vyrą.- nenoriu būt vienas, po to taip ilgai liūdėėėėsiu,- nutęsė jis, vadinasi tikrai buvo tiek girtas, kad ir liežuvis sugebėjo visiškai atsirišti. Na, bet kai jau leisdavo sau nusigerti, net ir ne tiek, tokios moralkės jį apimdavo, viskas blogai atrodydavo, kad šis rimtai per ilgai vienas save grauždavo ir visą gyvenimą ignoruodavo. - man daug ramiau miegasi kai tu netoliese,- dar sukrizeno smagiai jis, tik tas smagumas toks tuščias ir netikras atrodė, ko Jimin pats nelabai pastebėjo. Juk vienas namuose tas pastarąsias dienas visai prastai miegodavo. Tik nežinia kodėl jam dabar viską pasakojo..

Ta trintis, kurią jaunesnysis vis labiau kėlė, tikrai darė vyresniąjam dalykus. Dar labiau jaudintų ir bučiniai, realiai mažai trūko, kad jis tiesiog čia, vidury šokių aikštelės universiteto vakarėly patvarkytų vaikiną, bet tai, jog tie bučiniai buvo kliši, priminė jam, jog Jimin buvo itin girtas ir tai viską stabdė. Jaunesniąjam taip pradėjus kalbėti Yoongi tik tvirčiau suėmė už jo liemens ir tokiu neįskaitomu žvilgsniu pažvelgė į jį. Galiausiai ir padarė šiokį tokį atstumą tarp jų, bet visdar žvelgė, kol po kokios minutės galiausiai atsiduso.
- Viskas, keliaujam. - pareiškęs paėmė vieną vaikino ranką, permetė ją sau per petį, o pats suėmė stipriau už liemens jo ir pradėjo vesti mašinos link. Sustojęs prie įėjimo į tą visą reikalą, prirėmė Jimin prie tvoros. - niekur neik, aš tuoj. - įspėjęs paėjo toliau, kad paskambinti savo dešiniai rankai, jog atvažiuotų jų paimti. Visgi gėrė. Na, pats drąsiai tiek išgėręs sėstų prie vairo, bet su Jimin šalia nesinorėjo rizikuoti.

Jimin tik patempė lūpą, kaip pats mieliausias padaras planetoje, kai Yoongi jį nuo savęs patraukė, tikrai norėjosi supykti, bet ką jau padarysi, jis pats sau nusprendė, kad buvo pakankamai mielas ir nuostabus, kad apsieis ir be kažkokio veiksmo.
-O kur mes keliaujam?- taip labai susidomėjusiu balsu ,kaip vaikas, paklausė, bandė pats prisidėti prie ėjimo,bet nebuvo labai lengva tai padaryti. Pats vienas turbūt būtų vietoje užmigęs ir ryte gėdingai keliavęs namo, gal ir gerai, kad atsivedė čia vyrą ir galėjo būti saugus. Priremtas prie tvoros, jis vėl pradėjo krizenti.- bet tai mes galim pratęsti,- dar toks įsijautęs pasakė, tačiau netrukus pradėjo kvatotis pats iš savo absoliučiai nei per jokį galą nejuokingų sąmojų. Tiesiog galiausiai nuslydo ta tvora žemyn ir pliumptelėjo ant žemės, buvo per sudėtinga stovėti. Tik stebėjo jis Yoongi ir pasakojo kažkokius nerišlius ir prasmės neturinčius dalykus, kol privažiavo automobilis, kuris ir priklausė tam, kurį Yoongi ir kvietė, tik iš jo išlipo visai nepažįstamas vyriškis, kuris akimirksniu nukreipė ginklą į vyrą. Jimin nelabai susigaudė kas vyksta, kol pagaliau žvilgsnis sufokusavo. Jis visas iš kart įsitempė.

- Vešiu tave namo. – labai ramiai jam atsakė. Toks ir buvo jo planas, sugrąžinti Jimin saugiai į jo namus ir užtikrinus, kad šis ramiai paguldytas nebedarys nesąmonių, keliauti atgal pas save namo. – Jimin. – tik subarė jį, kai šis dar bandė jį prisivilioti. Yoongi nuoširdžiai turėjo kabintis sau medalį, kad nepasidavė savo norams ir atsispyrė jaunesniąjam, bet matyt labai padėjo tai, kad šis buvo akivaizdžiai per daug neblaivus. Palikęs jį kvatotis pasisuko ir pamatęs, jog atvažiavo jau gerai pažįstama mašina, pradėjo keliauti jos link, kad pasisveikinti su dešiniąja ranka, tik buvo gerai nustebintas, kai iš mašinos išlipo visai nepažįstamas vyras ir nukreipė ginklą į jį. Nors ir šokiruotas, visgi nepasimetė ir paėjo taip, kad Jimin būtų jam už nugaros, o pats lygiai taip pat staigiai traukė ginklą lauk ir pats pirmas šovė, kad iškirsti užpuoliką. Šis, aišku, krito, o Yoongi dar ir pribėgo prie jo, kad nuspirti ginklą lauk nuo jo. Aišku, elgėsi kvailai, taip aklai lėkdamas, nes galėjo būti ir daugiau tokių, kurie galėjo dabar jį arba jaunesnįjį prie tvoros užpulti. Bet tik lengviau atsiduso pastebėjęs, jog daugiau buvo saugu. Mašinos gale pastebėjo ir gulintį, akivaizdžiai be sąmonės jo dešiniąją ranką. Na, šįkart jo prioritetai buvo kitokie, tad pirmiausia jis sugrįžo atgal pas Jimin, griebė jį ir pakėlęs nunešė į mašiną bei pasodino į priekinę keleivio sėdynę, prisegdamas diržą ant galo. Taip ir palikdamas tą vyrą gulėti savo kraujo baloje, pats šoko į vairuotojo vietą ir staigiai pajudėjo iš vietos. Štai ir planas nevairuoti. – keičiasi planai, važiuojam pas mane. – visas suirzęs dėl tokios vakaro pabaigos pareiškė ir nuvažiavo savo namų link.