Staliukai

First topic message reminder :

.

- O jeigu jie tau iš kito parduotuvės galo vis tiek šauks?? – vis tiek dramatizavosi Yoongi, nes na, reikėjo nuplauti liūdesį. – pagalvosiu. – linktelėjo jis, primintas, kad jam dar galiojo pakvietimas keliauti kartu. – dar niekados neteko pažindintis su kažkieno tėvu.. – taip nejaukiai susijuokė. Jiems atsisėdus ant suoliuko jau ir Yoongi pradėjo savo ledus valgyt. – reiks ir normaliai pavalgyt. – reikšmingai pažvelgė į jį. – galim pasiimt kokio maisto ir prie jūros nuvažiuot, kad jau Busane esam? – šyptelėjo, pasiūlydamas tokį variantą.

-Jeigu šauks, tada ką jau darysiu , reikės juos nutildyti,- išsišiepė jaunesnysis, nusprendęs prisidėti prie nesąmonių šnekėjimo vardan smagumo, nors dar ką tik įsitikinęs buvo, kad linksmesnis jis vyresniajam nepatiko.- turbūt kraupu, bet mano tėvas būtų laimingas, matydamas žmogų, kuris man toks svarbus ir mylimas, - net neabejojo jaunesnysis, nes tėvas niekada neatrodė nusiteikęs prieš jo orientaciją, stilių ir kitus panašius dalykus.- normaliai man niekas netilps,- papurtė galvą , nes jau suvalgomas ledų kiekis buvo labai didžiulis. -bet prie jūros galime, norėčiau, kad būtų šilta, tada galėtume išsimaudyti.. - taip liūdnai pasakė, nes labai norėjo nors kartą gyvenimą tai padaryti.

- Tai va, matai, vis tiek ateis diena, kai kažkokie ledai tave pasirinks. – pranešė Yoongi ale labai rimtai, nors galiausiai šyptelėjo ir vėl ištiesęs ranką paglostė Jimin skruostą. – jis nebus tikriausiai labai laimingas, kai sužinos, kas aš.. – taip tyliau sumurmėjo ir liūdniau susijuokė. Buvo priežasčių, kodėl jis nenorėjo savo pavardės tatuiruotis... – bet Jimin, turi pavalgyt. – jau kiek rimčiau pažvelgė į jį. – tai važiuosim. – šyptelėjo, linktelėdamas. Tačiau pamačius jo liūdesį, šypsena dar labiau sušvelnėjo. – kai bus pakankamai šilta, aš tave atsivešiu išsimaudyt, gerai? – toliau besišypsodamas, glostė jo skruostą, kas tie ledai.

-Ar tu bandai privesti mane prie to,kad aš turiu juos išsirinkti greičiau nei jie išsirinks mane??- Jimin tokiu idiotiškai pakraupusiu balsu paklausė, bandydamas nepradėti juoktis.- ta prasme kas tu?- paklausė jaunėlis, dabar nuoširdžiai bandydamas suprasti kas čia atsitiko. -tu mano vaikinas , jam to užteks, kad tave mėgtų,- labai įsitikinusiu balsu pasakė ir linktelėjo galvele.- bet hyung, aš valgau ledus,- jis dar įsidėjo į burną, gal kiek per daug, tai labai bandė nenumirti dabar ir juos suvalgyti greičiau.- gerai,- linktelėjo šyptelėdamas.- bet turėsi visada mane laikyti ir saugoti, nes aš nemoku plaukt ir jūroj turbūt baisu, - linktelėjo galvele, tikėdamasis, jog jiems pasiseks tai padaryti,kai bus šilta.

- Ne ne, manau leisk jiems išsirinkti tave. – toliau irgi labai rimtai kalbėjo. – aš Min sūnus... – sumurmėjo, akivaizdžiai tuo nepatenkintas ir nežiūrėjo į jį, kai taip pasakė. Na, jo tėvas buvo žinomas aplinkiniams ir na, visi išgirdę jo pavardę pradėdavo bijoti. Kaip ir pats Yoongi jo bijojo. Būtent dėl jo labiausiai ir bijojo išeiti į viešumą su vaikinu, na, bet dabar liko tiesiog gyventi ir melstis, kad iki tėvo tai nenueitų, nors tikriausiai nueis... Tik vyptelėjo dėkingai, kad Jimin čia jį bandė guosti, kad jis patiks jo tėvui, bet Yoongi nebuvo linkęs juo labai tikėti šiuo klausimu. – kaip mažas vaikas tu, reikėjo pirmiausia normaliai pamaitint, o tada tik ledų duot.. – atsiduso jis sunkiai, bet vis tiek nusišypsojo. – laikysiu ir saugosiu. – sukikeno. – dar prieš jūrą kai kur užsuksim. – įspėjo jį, išsitraukdamas telefoną bei pradėdamas domėtis jam vienu dabar labai knietinčiu dalyku.

-O koks tada bus skirtumas? Jei jie mane išsirinks?- kilstelėjo antakį, tokiu buku balsu paklausdamas, tarsi rimtai jam būtų čia amžinasis gyvenimo klausimas į kurį nebuvo atsakymo. O gal buvo, na, bet reikėjo, kad tada Yoongi atsakytų.- atsiprašau, hyung, bet aš tikrai nesuprantu, - vaikinas spoksojo į jį nuoširdžiai buku žvilgsniu, nes jis nesuprato, aišku, jis žinojo, jog buvo tas piktas dėdė Min, bet jam kartais lėtai ateidavo suvokimas.- na, tu esi Min, tai akivaizdu,kad Min sūnus, - bandė jis garsiai pakartoti, bet ne, vis tiek nesuprato.- aš visai ne kaip mažas vaikas, - papurtė galvą.- pats kaltas, kad davei pirma ledų,- parodė jam liežuvį.- kur?- -vėl bukai į jį įsispoksojo, na, ką padarysi, kartais Jimin buvo labai lėtas.

- Tada turėsi mėgstamiausius ledus. – atsakė jam ale labai rimtai. – ir aš žinosiu ką man kameroj laikyt tavo vizitams. – jau mieliau nusišypsojo. Aišku, vis dar troško, kad Jimin tiesiog gyventų su juo, na, bet čia buvo ne jo sprendimas jau... – gal ir gerai, kad nesupranti. – taip liūdnai jis vyptelėjo, žvelgdamas į mylimąjį. Gal ir gerai, kad Jimin nesuvedė taškų ir su juo susidėjo, nes vargų ar būtų, jei žinotų, kieno Yoongi sūnus buvo. – mažas. – linktelėjo jis, pasiginčydamas. – tai vat, kad čia jau mano klaida.. – atsiduso. – vis tiek turėsi pavalgyt normaliai. – nužudė jį žvilgsniu. – na, kad jau spontaniškos tatuiruotės ne mums, tavo sentimentą kažką kartu padaryti visgi turiu omeny, tad.. – susirado telefone tokius labai fancy du pakabukus ant kurių lėkštai po pusę širdies užkabinta ir kartu sudėjus gaunasi pilna širdis. – ką manai? – paklausė jo.

-Vizitams?- pasižiūrėjo į jį sutrikusiu žvilgsniu.- o..- jis daugiau nesugebėjo pasakyti, prakeikdamas save, kad iš viso užsiminė, nes turbūt Yoongi nebenorėjo miegoti su juo ir tai buvo liūdna, bet his suprato.- hyung, o kas yra tavo tėvas?- dabar jis jau negalėjo nepaklausti, nes jam tikrai buvo įdomu ir rūpėjo, aišku, jis jau suprato, kad jo tėtis nebuvo super fainas ir draugiškas, bet čia atrodė kaip kažkas daugiau.- tai pavalgysiu normaliai vėliau, hyung, man daugiau netilps dabar,- pasiginčijo jaunėlis, toliau laimingai dorodamas ledus. Tada pažiūrėjo į jo pakabukus rodomus ir nusišypsojo.- auper lėkšta , bet galima,- vaikinas palinksėjo galvele.- tik atrodo labai brangūs...

- Na, nebent tu kraustais pas mane..? – pažvelgė į jį klausiamai ir viltingai, nes na, ta tema taip jie ir nebaigė normaliai kalbėtis, nebuvo tokio aiškaus „jo, kraustysiuos“ arba „ne, nesikraustysiu“. – kas o? – sutrikęs pažvelgė į jį. Paklaustas apie tėvą jis įsitempė. Bet tikriausiai nuo Jimin jis negalėjo to slėpti.. – oficialiai verslininkas, bet už širmų dar daugiau vyksta. – kreivai vyptelėjo, taip subtiliai, bet užsimindamas, kad jo tėvas buvo daugiau nei tiesiog verslininkas. – tai ir nesakau, kad šią sekundę turėsi pavalgyt, bet turėsi. – susijuokė Yoongi. – na, čia tik pasiūlymas, gali ir tu prasieit, gal tau kas labiau patiks. – ištiesė jam telefoną. – nesirūpink dėl kainos, juk aš perku. – šyptelėjo jam.

-Aš maniau , kad jau pasakiau, kad kraustausi,- susijuokė kiek nejaukiai Jimin.- vis dar nori, kad gyvenčiau su tavimi? Ir su visais mano liūdesiais iš oro?- paklausė jis norėdamas tikrai įsitikinti, nepasitikėjimas savimi šiuo klausimu tikrai darė savo.- o dėl kraustymosi,- susijuokė vaikinas, nes tiesiog norėjo paklausti kaip su tuo bet pabijojo.- supratau,- linktelėjo galvele.- tu tikiuosi neturi būti koks nors didysis jo paveldėtojas? Nebent nori,- Jimin nužvelgė jį smalsiai, baisiai nenorėjo, kad šis turėtų koks nors nelaimingas būti.- gerai gerai, juk pavalgysiu, man patinka pavalgyti, man reikėtų daugiau valgyti,- susijuokė, na ,nes tikrai reikėjo.- man patinka, nors ir lėkšta , bet man sunku nesijaudint dėl pinigų, juk žinai mane,- susijuokė jis, poksodamas į zavo ledus kurie beveik baigėsi.

- Aiškiai taip ir nesusitarėm nieko, tai nežinojau.. – susijuokė ir Yoongi nejaukiai. Na, jiedu abu buvo idiotai. – aišku, kad noriu. – šyptelėjo švelniai jam bei bakstelėjo į nosytę. Jo ledai jau buvo tiesiog koše patapę... – turiu. – kreivai vyptelėjo. – ką tu manai aš veikiu verslo administravime? – susijuokė jis. – aš jau nuo pat mažens žinojau, kas manęs laukia, tai čia man nėra noriu ar nenoriu klausimas, tiesiog turiu. – gūžtelėjo petukais, nuoširdžiai jam atsakydamas. Na, tuo labiau, jo tėvas nedraudė jam pašonėj žaisti krepšinio, kas jam tikrai patiko bei davė jam pinigų, tai jis ir neturėjo kuo skųstis. – reikėtų. – reikšmingai pažvelgė į gražuolį. – na, prasieik vis tiek, gal kas labiau patiks, jei ne, pirksim šituos. – šyptelėjo Yoongi, paduodamas jam telefoną ir tik tada atkreipė į savo visiškai ištirpusius ledus, tad tiesiog pasiėmė ir užsivertė indelį, juos išgerdamas.

-Tada gyvenkime kartu, hyung,- linktelėjo galvele Jimin, nuoširdžiai to norėdamas, nors kai kurie dalykai ir gąsdino.- tik nepamiršk negailėdamas manęs pasakyt kiek už viską moki, nes turiu įspėt būtinai tėtį,- palinksėjo galvele jaunėlis, na, tėtis tikrai visai padėdavo jam, tik Jimin iš savų mamai daug atiduodavo, taip ir gaudavosi toks pakankamai bomžas.- bet hyung, mes juk kada nors turėsim ant visko dėt ir išvažiuot į Taivaną, ten visai ką tik legalizavo gėjų santuokas,- nusijuokė Jimin, aiškiai juokaudamas,nes apie santuokas minčių nebuvo, nors pabėgti, gal ir nieko.- tai va gyvensim kartu, priminsi man, kad pasiimčiau į darbą ir univerą,- vaikinas linktelėjo galvele. Jimin peržvelgė it kitus bet apsisprendė ties tuo ką Yoongi pasiūlė. -imkime, bet tu man neaiškini ir aš tau už vieną atiduodu.

- Gerai. – nusišypsojo Yoongi, ta pilna gumine savo šypsenyte, nes jis tikrai buvo laimingas dėl to. Dėl mokesčių, jis sunkiai atsiduso. – gerai. – sumurmėjo, ne itin patenkintas, bet ką jau. Jeigu tokia kaina buvo gyvenimo kartu, tebūnie. Susijuokė ir Yoongi dėl Taivano. – įdomu kada Korėja.. – taip garsiai pamąstė. Taip pat dar negalvojo apie santuoką, nes ne, bet na, pabėgimo mintis jį tikrai suviliojo. Vien dabar sėdint svetimam mieste, kur niekas jų nepažinojo, buvo taip gera... – gerai, priminsiu. – linktelėjo bei šyptelėjo. – ne, Jimin, tu jau sutikai, kad aš moku. Čia vietoj tatuiruočių, sakei kad aš mokėsiu, aš ir moku. – pasiginčijo.

-Kad norėsi prasėdėti kraustytis?- paklausė jaunesnysis , nes jau nekantravo kuo greičiau pamiršti gyvenimą bendrabutyje ir jaustis kur kas laisviau.- turbūt niekada.. na, bet ką jau padarysi , kad mūsų šalis šūdina, bent čia galime egzistuoti ,- apsidairė aplinkui, nes tikrai smagu buvo čia taip visai laisvai jaustis.- negali įrodyt, be to tatūškė būtų turbųt mažytė daug pigiau, -pakštelėjo jam į nosį susujuokdamas, kai šis ledus išgėrė.

- Man realiai tik spyną reiktų pakeisti durų, o daugiau gali kada nori tada kraustytis. – gūžtelėjo petukais Yoongi. – laisvė tikrai geras jausmas, ane? – pažvelgė į Jimin, šypteldamas. Tikriausiai ne vyresniajam suprasti, kodėl vaikis savo šiknos nesaugojo ir nevarė iš ten vos mokyklą pabaigęs.. Bet dabar, po šiandienos, suprato ir Yoongi, kad laisvė buvo tikrai neblogas jausmas, ypač, kai niekas aplink nežino, kas esi. – tatūškės brangios, čia dar nebuvo labai brangu. – gūžtelėjo petukais jis, galiausiai tik nusišypsodamas po bučinuko. – keliaujam? – išmetęs savo indelį pasisuko į jaunesnįjį.

-Reikia tada laisvesnių dienų, kad turėčiau laiko viską kraut ir po to išsikraut, padėsi man?- paklausė vyresniojo, atrodė toks didelis stebuklas, kad jiedu gyvens dviese, kad jaunesnysis absoliučiai nesugebėjo tuo patikėti.- tikrai geras, net keista,- taip liūdnokai šyptelėjęs kuriam laikui nutilo, nes svajojo vieną dieną turėti daugiau laisvės.- mini tatūškė nėra tokia jau brangi,- pavartė akeles jis.- aš tau atiduosiu, nieko nežinau,- pats irgi išmetė savo indelį.- eime,- li ktelėjo bei jie link automobilio nuėjo.